Užgavėnių šventė

Šįmet vasario vienuoliktąją dieną tradiciškai rengėme Užgavėnių šventę. Šventė skirta žiemai iš kiemo išvaryti, pavasario sulaukti. Diena pasitaikė puiki lauke švęsti, juk reikia žiemą išvaryti, pavasario laukti. Šventėme bendruomenės kieme. Čia, palydėti savo vyro Kanapinio, atvyko iš nevilties ir skausmo pražilusi, apsiverkusi, gedulo šydu pasirėdžiusi čigonė.  Ji vedina žiu iškeliaus jau viena į platųjį pasaulį. apsirėdę užgavėniškais apdarais, pasidabinę kaukėmis ėmėme žiemą varyti. Lašininis prieštaravo žiemos išvarymui, pavasario atėjimui. Jis perskaitė Lašininių ministerijos įsakymą, kuriame nurodoma:

Neskriausti, nemušti ir visaip kitaip neniekinti Lašininio, bei teikti jam visokeriopą pagalbą, nes Lašininis yra tikrasis žiemos gelbėtojas ir užtarėjas...

Tik tokios kalbos nepatiko Kanapiniui. Jis ėmė smerkti lašininį, žadėjo jį nugalėti. Į ginčus įsikišo žmonės. Buvo nutarta suburti Lašininio ir Kanapinio komandas ir laimėjusios komandos atstovas šeimininkaus. Taigi vyko 3 bandymai. Rezultatu 2;1 laimėjo Kanapinio komanda. Lašininis to neapsikentęs puolė maišu kanapinį. Tačiau šis nepasidavė. Lašininis buvo nugalėtas. Kanapinis perskaitė nuosprendį:

Šis nuosprendis išduotas tada, kai katės šunis pjovė, raganos su velniais vestuves kėlė, žydai su čigonais visais po kaimą vaikščiojo ir visi Gavėną deginti ruošėsi. Susirinkęs šis garbingas susirinkimas vieningai lašinius pasmerkė idant gavėnios pasninke pagundų nekeltų ir į nuodėmę nevestų.

 

Tad šis garbingas susirinkimas tokį nuosprendį priėmė:

 

Tik niekur nesimatė Gavėno. Gavome žinutę, kad Gavėnas, tokį nuosprendį išgirdęs amo neteko ir guli paslikas. Kanapinio tarnai su neštuvais atnešė Gavėną, pasodino ant laužo ir sudegino.

Eidami aplink skandavome „Žiema, žiema, eik iš kiemo“.

Eidami į šventę atsinešėme jau prikeptų  blynų, visokiausių gardumynų ir sukvietėme į bendruomenės kabinetą užgavėti. Į šventę susirinko ne tik lukštiečiai, bet atvyko mūsų draugai –Skemų kaimo bendruomenės atstovai. Susirinko netoli trisdešimties žmonių. Kartų šildėmės arbata, ragavom blynus, skanumynus, per barzdą varvėjo, o burnos čepsėjo. Buvo smagu ir jauku.

Šventę rengė Lukštų bibliotekininkė Sigutė Šimanauskienė. Prie šventės prisidėjo ir gyventojai. Jie ne tik sau rengė kaukes, apdarus,  kepė blynus, bet ir parengė laužavietę, nukasė sniegą, pasirūpino Užgavėnių personažais.