Viktorina „Lietuvių literatūros klasika“

Atgal

Viktorina „Lietuvių literatūros klasika“

Lukštų kaimo biblioteka


Knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį.
   (V. M. Tekerėjus)
 
Spalio 21 dieną Lukštų bibliotekoje susirinkome į viktoriną „Lietuvių literatūros klasika“.
Jau ruduo užbaigė savo didžiuosius darbus, žmonės turi daugiau laisvo laiko – pats metas prisiminti lietuvių literatūros klasikus, dabartinius rašytojus. Kad būtų nekasdieniška atmosfera kėdes, stalus išdėliojau kitaip - ratu eilėmis. Iš pradžių viktorinos dalyviams atrodė keista, bet, kai suskirsčiau dalyvius komandomis - buvo labai patogu. Renginį pradėjau gražiomis citatomis apie knygas. Trumpai supažindinau su raštijos nuo XII a. pradžios Lietuvoje istorija, Martyno Mažvydo 1547 m. Karaliaučiuje išleista pirmąja lietuviška knyga, išspausdinta lietuviškomis raidėmis, „Katekizmas“. Apžvelgiau literatūros kūrėjus, kurie daugelis mums liko klasikais. Net ir seniai išleisti kūriniai perspausdinami, mokyklose įtraukti į programas. Apžvelgusi visų nuo pirmųjų iki dabartinių rašytojų, suskirsčiau dalyvius į tris komandas ir pravedžiau viktoriną apie lietuvių literatūros klasikus. Daugiausiai taškų surinko Laimutės Zakšauskienės komanda. Bet ir kiti stengėsi atsakinėjo. Tik gaila, kad jaunimas žino mokykloje studijuotus klasikus, jų kūrinius, bet kitų rašytojų, kurinių žino gana mažai. Dėl įdomumo supažindinau ir su Rokiškio rajono, Lukštų krašto literatais, Perskaičiau mano buvusios skaitytojos Evelinos Skvarnavičiūtės vaikystėje pačios pagamintą ir parašytą knygutę „Kiaušinis, kuris atnešė laimę nelaimių karalystėje“. Buvo įdomu vyresniems skaitytojams su jaunimu kalbėti apie aukštaitišką tarmę, spėlioti žodžių prasmę. Alvyra paskaitė tarmišką Gražinos Degutytės Pitrėnienės eilėraštį „Gimtajai kalbai“. Visi liko patenkinti, lyg gavę vertingą dovaną.  Dar neskubėjome skirstytis, diskutavome, bendravome, smaguriavome.
Lukštų filialo vyresn. bibliotekininkė Sigutė Šimanauskienė