Pasakų parkas

Knyga „Pasakų parkas“ pasižymi savita estetika – energingu ir nenuosaikiu kalbėjimu, žongliravimu įvairiais stiliais, autorius motyvuotai naudojasi plačiu meninių raiškos priemonių spektru. Eilėraščiuose atsiskleidžia platus kultūrinis akiratis, subtilus humoro jausmas, o savarankiškas estetinių problemų formulavimas išskiria juos iš kitų jaunosios kartos autorių kūrybos. „Pasakų parkas“ – vienas Vilniaus parkų – tampa knygos temine ašimi, kuri žymi tiek konkrečią Vilniaus miesto erdvę, tiek neišsipildžiusią šios erdvės utopiją. Rinkinyje žaismingai atskleidžiamos žiaurumo, geismo, išsiskyrimo, susvetimėjimo temos, autoriui svarbi kalbos problema, reikšmės kūrimo ir ribotumo klausimas.