Parodos „Lituanicos“ skrydis per Atlantą“ pristatymas

Prieš 90 metų, liepos 15 d. iš Niujorko oro uosto „Bellanca“ tipo lėktuvu į dangų pakilo du žemaičiai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Lakūnai sėkmingai perskrido Atlantą, tačiau Lietuvos pasiekti nebuvo lemta.

Žemaitijoje augo du berniukai Steponas ir Stasys, už keliasdešimt kilometrų vienas nuo kito, tačiau Lietuvoje jie vienas kito nesutiko. Susitiko užaugę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių jie Amerikoje mokėsi, tarnavo kariuomenėje, užsidirbo pragyvenimui. Abu lietuviai mėgo skraidyti. Juos siejo noras prisidėti prie aviacijos pažangos, viliojo kelionė į Lietuvą per Atlanto vandenyną. S. Dariaus prikalbėtas S. Girėnas sutiko būti kelionės bendrininku ir kompanionu.1932 m. birželį už 3200 Amerikos dolerių  nusipirko naudotą lėktuvą „Bellanca CH-300 Pacemaker“. Jį perdirbo ir pavadino „Lituanica“. Perdaryti lėktuvą kainavo brangiau, nei nusipirkti. Lakūnai paprašė Amerikos lietuvių pagalbos, pažadėjo išgarsinti Lietuvą pasaulyje. Pasiruošimo metai prabėgo labai greit. Lėktuvą paruošti padėjo lėktuvų technikas Viktoras Jesulaitis. Taupydami lėšas lakūnai atsisakė radijo ryšio, parašiutų. Taupant svorį, sėdynės išimtos. Vietoj sėdynių – tepalų bakas. Lėktuvas nudažytas oranžiniais dažais. S. Darius pats planavo skrydžio maršrutą, net išvyko į Floridą mokytis astronomijos navigacijos. Pinigų sumanė prisidurti – pargabenti Lietuvon transatlantinį oro paštą. Liepos 15-oji 5 valandos ir 24 minutės. „Lituanicos“ startas susirinkusiems padarė tokį įspūdį, kad dar ilgai apie tai rašė. Nuo sekmadienio vakaro Kaune susirinko 25000 žmonių, per naktį laukė atskrendančių lakūnų. Deja liepos 17-ąją 0 val. 36 min. amžiams nutilo oranžinis lėktuvas. Abu lakūnai žuvo Soldino miške. Per 37 valandas ir 11 minučių, niekur nenutūpdami,  S. Darius ir S. Girėnas nuskrido 6411 kilometrų. Skristi iki Kauno buvo likę 650 kilometrų. Vokietija, kurios žemėje nukrito lėktuvas, ištyrė katastrofą, tačiau tikros katastrofos priežasties niekas neišaiškino.

Spalio 18 d. Bajorų bibliotekoje vyko parodos „Lituanicos“ skrydis per Atlantą“ pristatymas. Į parodos pristatymą  susirinko  „Vidurdienio damos“. Bibliotekininkė Virginija papasakojo apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pasiryžimą perskristi Atlantą. Papasakojo kaip jie gyveno Lietuvoje, susitiko Amerikoje. Kaip ruošėsi skrydžiui, skrido, nukrito. Papasakota ir apie tai, kaip ne kartą lakūnų kūnus teko slėpti. Atėjus karui lakūnų palaikus paslėpė Medicinos fakulteto rūmų rūsio sienos nišoje. Papasakota ir intriguojanti karstų gelbėjimo istorija, kurią papasakojo Rokiškio krašto garbės pilietis, Obelių istorijos muziejaus įkūrėjas, vedėjas Andrius Dručkus (istorija aprašyta laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ 2013 m.).

Kalbėta apie keliautoją Aurimą Valujavičių, kuris 2022 m. iš Ispanijos uosto Ayamontės miesto pradėjo istorinę kelionę irkline valtimi per Atlanto vandenyną. Ir po 121 kelionės dienos pasiekė Majamį. Kaunietis šia kelione siekė paminėti 90-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines.

Popietės metu buvo skaitomi eilėraščiai apie istorinį skrydį.  Poetė Zita Mironienė šiai progai sukūrė eilėraštį „Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti“. Buvo skaitomi eilėraščiai: E. Zalogaitės, K. Inčiūros, L. Butėno, A. Snukiškytės-Ališauskienės, J. Minelgos. Net kelios dalyvės  į popietę atsinešė 10 litų banknotus, ant kurių pavaizduoti lakūnai ir lėktuvas.

Ruošiant parodą „Lituanicos“ skrydis per Atlantą“ panaudota knygos, žurnalai, medžiaga iš interneto, eilėraščiai. Iš Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose pasiskolinta paveikslas-raižinys „S. Darius ir S. Girėnas“. Autorė obelietė Elena Zalogaitė (E. Zalogaitei spalio 18-ąją būtų sukakę 95 metai). Muziejus paskolino A. Dručkaus surinktą medžiagą apie Dariaus ir Girėno skrydį. Parodą pagyvino vaikų piešiniai. Piešinius paskolino Panemunėlio geležinkelio stoties vyresn. bibliotekininkė Jūratė Morkūnienė.

Bajorų filialo vyresn. bibliotekininkė Virginija Krasauskienė