Popietė „Rudens mozaika“

 

Ruduo – susimąstymo metas, kupinas gražiausių spalvų ir svajonių. Rudens dienų žavesys mus moko vertinti gyvenimą čia ir dabar ir džiaugtis greitai bėgančio laiko akimirkomis. Ruduo – nuostabus metų laikas, brandos gamtoje metas. Kiekviena diena dovanoja mums vis kažką naujo, gero, laukiamo ar maloniai netikėto.

Poezija ir muzika be galo tinka rudeniui. Taip ir norisi klausyti ką kalba ruduo, jausmai. Ir suprasti, kad poezija ir muzika – tai mumyse atsispindėjusi tikrovė, tai mūsų patirtys, grįžtančios į gyvenimą posmais ir dainomis.

Vėjuotą, darganotą spalio 21 dieną į Panemunėlio miestelio bendruomenės namus rinkosi poezijos ir muzikos mylėtojai, kad pasibūtų kartu, pasiklausytų gražių posmų ir skambių dainų. Pradžioje visi susirinkusieji pasirinktomis spalvomis spalvino klevo lapą, rašė trumpus palinkėjimus, apžiūrėjo parodėlę „Kraštiečių kūryba“. Paskui klausėsi svečio iš Panemunėlio geležinkelio stoties Valentino Morkūno atliekamų dainų. Jam pritarė panemunėlietė Rasa Bimbienė. Savo sukurtą eilėraštį apie linų fabriką skaitė Panemunėlio geležinkelio stoties bibliotekininkė Jūratė Morkūnienė. Valentina Pigagienė perskaitė poeto iš Roblių kaimo Jono Balaišio prisiminimus  apie paskutinius jo tėvo gyvenimo metus „Etiudai apie tėvą“. Kraštiečių, ir ne tik jų eiles apie rudenį skaitė dauguma popietės dalyvių.

Popietei pasibaigus niekas neskubėjo skirstytis į namus. Prie kavos puodelio dar ilgai netilo dainos, skambūs posmai, jaukūs, šilti pašnekesiai. Tai dar kartą įrodo, kad nedideli, jaukūs renginukai kaimo žmonėms labai reikalingi, ypatingai tiems, kurie nelabai turi galimybė išvykti toliau.

Panemunėlio miestelio bibliotekininkė Dalia Giriūnienė