„Kaip ežiukai bibliotekoje saulės ieškojo“

Ežiukas – labai mielas spyglių rutuliukas! Tuo įsitikinome  kartu su Kamajų darželio „Nykštukų“ grupės vaikais. Visi kalbėjomės ir dalijomės žiniomis apie ežiuko gyvenimą: jo ilgą žiemos miegą, spygliukus, vaikučius, mitybą, kaip elgtis kai į kiemą atpėdina ežys, ar galima ežiukus žmonėms maitinti, liesti ir nešiotis, bei kada ežiams reikalinga žmogaus pagalba. Net sprendėme  ką daryti jei ežiukai pabunda žiemą. O šią dilemą puikiai išsisprendėme paskaitę žurnale „Lututė“ pasakojimą kaip Tutė ir Pitas rado pabudusio ežiuko pėdsakus sniege. Tada nusprendėme, kad reikia pasigaminti ir  kiekvienam savo ežiuką. Ežiukai vaikams pavyko spalvingi, švelnūs, kuriuos vaikai  labai norėjo neštis į namus...

Tačiau dar laukė bibliotekininkės skaitoma pasaka: O. Ablažiejaus „Kaip ežiukas saulės ieškojo“. Tai pasaka kaip ežiukas  neturėjo draugų ir saulutė jam pasiūlė žaisti slėpynių. Saulė ežiuką greitai surado, o ežiukas saulutės ieškojo ieškojo, klausė klausė miško gyventojų ar jos  nematė, bet taip ir nesurado. Todėl iki šiol ežiukas dieną tebemiega, o naktį saulės vis ieško.

Pasiklausę pasakos, vaikų ežiukai gavo labai svarbią užduotį – surasti bibliotekoje saulutę. O bibliotekoje vaikų ežiukai saulutę surado ir puikiai susidraugavę pasiliko parodoje. Su vaikais sutarėme, kad savo gamintus ežiukus galės  parsinešti namo kai tikrieji ežiai įmigs žiemos miegu...