Joninės Rageliuose

 

Trumpiausia metų naktis – Joninės (Rasos, Kupolinės) – tai saulės perdalė prieš naktį ir tamsą. Tai gamtos ir visko, kas gyva, šventė.

Per Jonines nuo seno ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui. Tikėta, kad kuo didesnė rasa šventės rytą, tuo derlius bus gausesnis, o prieš saulei tekant ji turinti gydomųjų galių. Šventės išvakarėse arba ankstų jos rytą buvo einama į upes, ežerus maudytis ar praustis tikintis pasveikti, sustiprinti sveikatą, apsisaugoti nuo ligų. Viena svarbiausių senųjų apeigų buvo kupoliavimas – žolynų rinkimas (iš septynių arba devynių laukų). Tikėta surinktų žolynų gydomąja ir magiškąja galia. Šventės svarbiausi simboliai – Saulė (jai dėkojama už šviesą ir šilumą, prašoma jos palankumo) ir ugnis (švenčiama lauke, prie laužo). Vidurnaktį ieškota pražystančio paparčio žiedo – Perkūno ugnies. Tikėta, kad jį radęs taps visažiniu.

Švęsti šios magiškos šventės Ragelių bibliotekos ir bendruomenės kvietimu prie Ragelių tvenkinio susirinko gausus būrys rageliečių ir svečių. Dieną buvo pinami ąžuolų vainikai, kuriais vakare puošėme varduvininkes Janinas (gaila, nesulaukėme nė vieno Jono). Žolynais išpuoštoje aplinkoje klausėmės Artrito klubo ansamblio „Šypesna“, kartu dainavome, šokome, žaidėme. Vakaro vėsą nutraukė laužo šiluma. Linksmybės, bendravimas įsitęsė į trumpą šviesią naktį.

Ačiū visiems už bendrystę, naujas pažintis, šiltą bendravimą. Te Joninių laužo ugnis apvalo nuo blogų minčių, suteikia stiprybės, sveikatos ir darnos.