Popietė. Mylėkim ir žydėkim.

Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Kai Lietuva išsivadavo iš Sovietų sąjungos, visi pašaipiai žvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi sovietinė šventė. Ir ji susijusi ne tiek su gėlėmis ir sveikinimais, kiek su sunkia ir dramatiška, kartais netgi tragiška, moterų kova už ekonominį savarankiškumą ir lygias teises. Tarptautinę moters dieną – kovo 8-ąją – Sėlynės kaimo bibliotekoje bibliotekininkė Vaida, visas moteriškos lyties atstoves pasitiko su tulpės žiedu ir kvietė prisijungti prie popietės stalo. Bibliotekoje susirinkusios moterys tikrai neturėjo minčių kelti protesto akcijos ar kaip nors kitaip išreikšti nepasitenkinimo. Priešingai, ši diena yra visoms, moterims, panelėms, mergaitėms ypatinga. Nors oras už lango nebuvo nusiteikęs šventiškai, moteriškoje kompanijoje nesijautė žvarbos. Popietė pralėkė labai greitai, buvo daug juoko, diskusijų apie šventes, papročius, vertybes, kurios skiepijamos jaunajai kartai.

Mylėkim, gerbkim vieni kitus, tausokim save ir aplinkinius.