Parodos pristatymas. „Dailyraščiu rašyti tekstai“

Per Sekminių šventę Suvainiškio bibliotekos-bendruomenės kiemelyje buvo pristatyta paroda Bajorų „Vidurdienio damų“ klubo Dailyraščiu rašyti tekstai iš I. Simonaitytės romanų.

LR Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. 1897m.  sausio 23 d. sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Laikoma žymiausia krašto metraštininke. Jos gyvenimo ir kūrybos kelias panašus į Žemaitės kelią. Abi rašytojos išsilavinimą pasiekė knygų skaitymu, gyvenimo patirtis ir įgimta dovana stebėti aplinką ir žmones - abiejų kūrybos šaltinis. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą. Baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo spaustuvėje korektore, redakcijoje, mašininke ir vertėja. I.Simonaitytės kūrybiniai polinkiai išryškėjo labai anksti. Kūrinėliai buvo spausdinami Mažosios Lietuvos laikraščiuose. 1935 m. buvo apdovanota Lietuvos valstybine literatūros premija už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“

I. Simonaitytės kūryboje gausu autobiografinių motyvų, liudija jos pačios žodžiai: „Mano niekas neišgalvota, visa, kas parašyta – matyta, girdėta, viskas skaudžiai pačios išgyventa“.

Vieniems prisiminti, kitiems susipažinti su Ieva Simonaityte ir jos kūryba padės knygos: Onos Pajedaitės „Ji buvo Simonaitytė“ 1988, Vytauto Kubiliaus „Ievos Simonaitytės kūryba“ 1987, R. Dambrauskaitė „Ieva Simonaitytė“ 1968, Raštai, romanas „Vilius Karalius“ 1977m.

Nuo 1936m. I.Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai buvo paskirta pensija. 1967m. jai suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas. I. Simonaitytė mirė 1978m. rugpjūčio 27d. Vilniuje.

Suvainiškio vyresn. bibliotekininkė Regina Šimėnienė