Poezijos skaitymo popietė: „Duona –ji šventa, lietuvio širdyje“

Vasario 4 d. 14 val. į Salų biblioteką rinkosi poetinio žodžio mylėtojos. Čia vyko poezijos skaitymo popietė: „Duona – ji šventa, lietuvio širdyje“, kuri skirta vasario 5 minimai Duonos ir jos globėjos šv. Agotos dienai pažymėti. Į popietę atvykusias dalyves pasitiko stalas, ant kurio buvo padėta visų mėgstama ir mylima –DUONA.

Popietės pradžioje susirinkusios buvo supažindintos su Duonos atsiradimo istorija. Prisiminta kaip buvo kepama kaimiška duona, ir kokie darbai kepėjų laukė norint ją iškepti. Savo prisiminimais dalijosi D. Mažylienė ir L. Strumskienė.  Lietuvoje duonos kepimo būdų buvo du: paprastos ir plikytos duonos. Salų apylinkėse kepama būdavo plikyta duona, ji  skanesnė ir ilgiau nesensta, būna minkštesnė. Bibliotekininkė supažindino su kituose kraštuose kepamais panašiais į duoną gaminiais. Kraštai skiriasi, skiriasi ir duona, ir grūdai iš kurių tuose kraštuose kepama duona. Kinijoje ir Japonijoje kepama iš ryžių, Indijoje iš sorų, Brazilijoje iš maniokų. Škotijoje duona kepama iš avinžirnių ir miežinių miltų, Šiaurės Amerikoje iš kvietinių miltų, na o Vokietijoje , Skandinavijoje ir Rusijoje iš ruginių ir kvietinių miltų.

Susipažinus su DUONOS istorija, susirinkusios buvo supažindintos ir su duonos globėjos Šv. Agotos istorija, kuri krikščionybės laikais yra perėmus senosios baltų kultūros deivės Gabijos „darbą“. Juk senieji šventės pavadinimai – Gabijos diena, Šventos ugnies diena, Šventos duonos diena. Šią dieną senovės lietuviai pagerbdavo Duoną ir ugnies dievaitę Gabiją. Ir šiais laikais, šv. Agotos dieną žmonės neša bažnyčion šventinti duonelę. Tikima, kad ši duonelė apsaugos jo savininką nuo gaisrų ir visokių nelaimių.   L. Vilimavičienė perskaitė mintis, patarles apie duoną.

Susipažinus su duona ir jos globėja Šv. Agota, buvo pravestas protų mūšis, kurio tema – DUONA. Šio mūšio nugalėtoja Rūta Skardienė. Ji buvo apdovanota nauju Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ numeriu. Šio numerio viršelio nuotraukose – gyva Salų istorija – pastoliais apsupta Salų šv. Kryžiaus bažnyčia.

Po protų mūšio, laukė poezija apie duoną. Susirinkusios mielai įsitraukė į jau paruoštų poetinių tekstų skaitymą. Skambėjo L. Railienės, J. Degutytės, D. Mažeikienės ir kt. eilėraščiai. Po poezijos skaitymų susirinkusios susipažino su parengta spaudinių paroda „Duona, duonelė, duonužė“.

Salų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Rasa Kalnietienė