Popietė – edukacija „Nu, a da mokat kalbėt tarmiškai?“

Atgal

Popietė – edukacija „Nu, a da mokat kalbėt tarmiškai?“

Suvainiškio kaimo biblioteka

Vasario 6 d. Rokiškis iškilmingai paskelbtas Lietuvių kalbos dienų sostine. Kovo 4 dieną Suvainiškio bibliotekos skaitytojos rinkosi į popietę – edukaciją „Nu, a da mokat kalbėt tarmiškai?“. „Kalba pirmiausia yra žmonės. Tam, kad kalba būtų gyva, ją turi kažkas vartoti. Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną gatvėje kalba lietuviškai, kas savo vaikus moko lietuviškai ir tai daro iš meilės, o ne iš pareigos“.

Susipažinome su XIX–XX a. I pusei būdinga dvarų kultūra, to meto dvaruose vyravusiomis rašto ir rašymo tendencijomis: kaip buvo rašoma, kokios priemonės buvo naudojamos, koks išlikęs raštijos paveldas. Raštas – labai svarbus ir galingas žmogaus išradimas, kuriuo galime paprastai ir patogiai bendrauti su tais žmonėmis, su kuriais negalime pasikalbėti. Rašymas paukščių plunksnomis (plunksnakočiais) yra istorinis rašymo būdas, dominavęs Europoje nuo maždaug VII iki XIX amžiaus, kol jį išstūmė metalinės plunksnos ir rašikliai. Plunksnos buvo pagrindinis rašymo įrankis viduramžiais. „Taip rašė Simonas Daukantas“.

 Nes pradėti rašyti su paukščio plunksna buvo labai keista. Edukacijos metu rašėme laišką, sveikinimą, palinkėjimą ir ant specialaus paruošto popieriaus tarmiškus būdvardžius su priešdėliu  pa- . Surinkę žodžius suklijavome į plakatą ir kartu džiaugėmės mūsų tarmės grožiu.

Popietė buvo kupina juoko, jautrių akimirkų ir laimės. Gera buvo stebėti bendravimo pasiilgusias.

Pasibaigus popietei, visos dalyvės prie kavos puodelio dar ilgai bendravo tarpusavyje. Namo grįžo geros nuotaikos, puikiai atsipalaidavusios.

Vyresn. bibliotekininkė Regina Šimėnienė