Paryžiaus dukra

Tai dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Įspūdingas istorinis romanas apie nesuvokiamai sunkius karo metų pasirinkimus: apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė.

„Paryžiaus dukra“ – tai knyga apie Elizą ir Džuljetą – dvi motinas, gyvenusias Prancūzijoje per Antrojo pasaulinio karo okupaciją. 1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Džuljeta įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Elise yra priversta priimti neįmanomą sprendimą, siekdama išgelbėti jųdviejų gyvybes. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Džuljetai, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus.

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Džiuljetos namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai. Ir nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą ir tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei.