Svetimkūniai

Patricija Tilvikaitė – žurnalistė, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. „Svetimkūniai“ – debiutinis jos romanas. Knyga išpopuliarėjo šių metų knygų mugės metu ir iškart šovė į populiariausių knygų sąrašo viršūnę. Knyga vienodai aktuali ir jaunimui, ir suaugusiems.

Meda jaučiasi pati save įkalinusi prestižinio darbo gniaužtuose. Ją į neviltį varo vidinis kritikas, kurio balsas – o šventas sutapime! – identiškas jos narcizės motinos nuolatos beriamiems priekaištams. Meda neabejoja – kelia nuobodulį net savo pačios psichoterapeutei. Ekscentriškas apie šlovę svajojantis barmenas Nikita – fejerverkas. Su juo niekada nebūtų nuobodu, bet ar Meda kada nors išmoktų pasitikėti žmogumi, kurio net vardas ir pavardė yra išgalvoti? Medos ir Nikitos vienos nakties nuotykis nežada „ilgai ir laimingai“, tačiau gal ir laimingą pabaigą galima susiplanuoti? Juk Nikita žino, kad jo, talentingo atlikėjo, galiojimo laikas – gąsdinančiai trumpas. Šiuolaikinės karjeristės, svajojančios apie meilę, – dar trumpesnis. Meda (ir jos įtakinga šeima) gali tapti puikiu tramplinu Nikitai. O ką gautų apie besąlygišką meilę iliuzijų nekurianti Meda?

Tai – pasakojimas apie žmones, turinčius daug pasiteisinimų dėl to, kokie yra. Dar daugiau dėl to, kokie nėra. Svyruojanti savivertė, sudėtingi santykiai su tėvais, meilė ir motinystės iššūkiai – visa puokštė temų, apie kurias garsiai kalbėti ne visada patogu, bet labai svarbu. Autorė aštrų ir šiek tiek ironišką romaną apie gyvenimiškas situacijas pateikia intelektualiai, su humoru, nieko nesmerkia, o duoda pačiam skaitytojui nuspręsti ir pasirinkti kurioje jis pusėje. Dėl šios priežasties „Svetimkūniai“ – diskusijas keliantis romanas.