Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistų stažuotė Amsterdame

Gegužės 6-10 d. Amsterdame vyko Panevėžio regiono bibliotekininkų stažuotė tema „Bibliotekos paslaugos medijų ir informacinio raštingumo temomis, taikant DI įrankius“. Į šią išvyką vyko Panemunio filialo vyresn. bibliotekininkė Elena Baronienė kartu su 10 kitų Panevėžio regiono kolegų.

Pagrindinis stažuotės tikslas – apsilankyti prestižiniame Amsterdamo laisvajame universitete (Vrije Universiteit Amsterdam), kuriame DI  technologijos naudojamos įvairiose srityse, įskaitant mokslinius tyrimus, švietimą, sveikatos priežiūrą ir verslą. 30 tūkst. studentų turinčiame universitete vyko mokymai, kuriuos vedė čia studijuojantis magistrantas, DI konsultantas Martynas Vaznonis. Šių mokymų metu bibliotekininkai gilinosi į DI algoritmų veikimo principus, mašininio mokymosi procesą bei neuroninių tinklų modelius. Nemažai dėmesio skirta ir DI trūkumams: šališkumui, kainos disbalansui, „juodosios dėžės“ algoritmams, radikalizuotiems informaciniams burbulams ir DI nesugebėjimui prisitaikyti. Aptarti ir labai praktiniai DI panaudojimo pavyzdžiai, tokie kaip nuotraukų klasifikavimas, objektų atpažinimas vaizdo įrašuose, scenų atkūrimas iš nuotraukų, vaizdų modeliavimas, garso įrašų optimizavimas, orų prognozės, akcijų rinkos prognozės, tekstų, vaizdų ir vaizdo įrašų generavimas bei klasifikavimas.

Stažuotės metu taip pat aplankėme Amsterdamo viešąją biblioteką „OBA“ (Openbare Bibliotheek Amsterdam). Tai didžiausia viešoji biblioteka Nyderlanduose ir viena moderniausių bibliotekų Europoje. Ši biblioteka įsikūrusi šiuolaikiškame pastate, esančiame Oosterdok saloje, netoli Amsterdamo centrinės stoties. Pastatas pasižymi moderniu dizainu, plačiais erdviais interjerais, natūraliu apšvietimu ir nuostabiais vaizdais į Amsterdamą iš viršutinių aukštų.  Biblioteka siūlo platų paslaugų spektrą, įskaitant knygų, žurnalų, laikraščių ir multimedijos medžiagos skolinimą. Yra specializuotos zonos vaikams, jaunimui ir suaugusiems, taip pat erdvės mokymuisi ir darbui. OBA taip pat siūlo nemokamą interneto prieigą, kompiuterius ir spausdinimo paslaugas. Bibliotekoje didžiulė olandų ir tarptautinių žurnalų kolekcija, 600 darbo su kompiuteriu vietų, daugiau nei 1000 vietų darbui. Čia taip pat yra radijo stotis, teatro bei koncertų salės, tūkstančiai knygų, CD ir DVD kolekcijos. Bibliotekoje yra kelios kavinės ir restoranai, kuriuose lankytojai gali atsipalaiduoti ir pasimėgauti maistu bei gėrimais. Viena iš populiariausių vietų yra restoranas septintame aukšte, iš kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į miestą. Biblioteka vykdo įvairias veiklas – kūrybines stalo žaidimų dirbtuves vaikams ir jaunimui, neformalųjį suaugusiųjų švietimą, taip pat siūlo „Skaitmeninės pagalbos“ paslaugų paketą žmonėms neturintiems tinkamų skaitmeninių įgūdžių ir kt. Bibliotekoje naudojamas dirbtinis intelektas (DI) įvairiais būdais, kad pagerintų paslaugas, padidintų efektyvumą ir suteiktų inovatyvias galimybes savo lankytojams. Keletas pavyzdžių: naudoja DI algoritmus, kad pasiūlytų lankytojams personalizuotas knygų ir kitų medžiagų rekomendacijas. Remiantis skaitymo istorija, elgesiu ir interesais, sistema gali numatyti, kokie leidiniai gali būti aktualūs ir įdomūs konkrečiam vartotojui; Amsterdamo bibliotekoje įdiegti DI pagrįsti virtualūs asistentai, kurie padeda lankytojams rasti reikiamą informaciją, atsako į dažniausiai užduodamus klausimus ir padeda naršyti po bibliotekos išteklius ir kt. Lankantis Amsterdamo bibliotekoje galėjome pamatyti, kaip modernios technologijos ir tradicinės bibliotekos funkcijos gali harmoningai sąveikauti, siekiant geriausio rezultato tiek lankytojams, tiek bibliotekos personalui.

Taip pat stažuotės metu aplankėme vieną garsiausių pasaulio muziejų – Rijksmuseum. Gilinomės į dirbtinio intelekto (DI) technologijų taikymą muziejaus veikloje ir kolekcijų valdyme. Rijksmuseum garsėja ne tik savo įspūdinga meno kūrinių kolekcija, bet ir inovatyviais sprendimais technologijų srityje.  Rijksmuseum naudoja pažangias DI sistemas skaitmenizuoti ir analizuoti savo kolekcijas. Tai apima aukštos raiškos skenavimą, objektų identifikavimą ir metaduomenų generavimą. Vienas įdomiausių DI panaudojimo būdų šiame muziejuje – Rembranto paveikslo „Nakties sargyba“ detalių atkūrimas. Remdamasis nuodugniai ištirta ir jam pateikta vizualine informacija apie šį paveikslą, DI sukūrė trūkstamas šio paveikslo dalis (šis paveikslas kadaise buvo apipjaustytas), tokias kokios jos galėjo būti. Muziejuje taip pat yra Cuypers biblioteka, kuri yra didžiausia ir seniausia meno ir istorijos biblioteka Nyderlanduose. 

Sekantis aplankytas muziejus skirtas žymiojo olandų dailininko Vincento van Gogo kūrybai bei gyvenimui, taip pat jo amžininkų darbams. Muziejus atidarytas 1973 m. ir nuo tada tapo svarbia kultūros ir meno vieta, kur saugoma didžiausia pasaulyje Vincento van Gogo darbų kolekcija, apimanti daugiau nei 200 tapybos darbų, 500 piešinių ir 700 laiškų. Tarp žymiausių eksponatų yra tokie paveikslai kaip: „Saulėgrąžos“, „Miegamasis Arlyje“, „Valgytojai bulvių“, „Žvaigždėta naktis virš Ronos“ ir kt. Kaip ir dauguma menininkų, Van Gogas pasaulinio pripažinimo ir šlovės sulaukė tik po mirties. Jo gyvenimas buvo paženklintas skaudžių išgyvenimų. Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje be žymių paveikslų talpinamas pasakojimas apie Vincento van Gogo gyvenimą ir  kūrybą.  Muziejuje taip pat yra biblioteka, kurioje yra daugiau nei 30 000 knygų ir katalogų, susijusių su van Gogu ir jo amžininkais. Pasitelkdamas DI muziejus  vertina lankytojų atsiliepimus, kadangi per metus šį muziejų aplanko beveik 2 mln. žmonių.

Amsterdamo centre, De Walleno rajone, įsikūrusioje „Dead End Gallery“  galerijoje eksponuojami išradingi dirbtinio intelekto algoritmų kūriniai – nuo skaitmeninių paveikslų iki interaktyvių instaliacijų. Pasak idėjos autoriaus, menininkai kuria patys save. Dirbtinio intelekto pagalba, visų pirmiausia buvo sukurti virtualūs menininkai su savo istorijomis, patirtimis, emocijomis. Kurie vėliau autonomiškai pradėjo kurti kūrinius. Galerijos „Dead End Gallery“ kuruojamoje kolekcijoje rasime skaitmenines ribas peržengiantį pasakojimus kuriančių dirbtinio intelekto pradininkų, tokių kaip Irisa Nova, Maximilian Hoekstra ir kt. Lankymasis šioje erdvėje bibliotekininkams sukėlė įvairių minčių ir pamąstymų DI tema, ar galime DI sukurtus kūrinius traktuoti, kaip meno? „Dead End Gallery“ yra pirmoji galerija pasaulyje, kurioje fiziškai eksponuojami ir saugomi kūriniai, sukurti mašininiais algoritmais. Todėl kyla klausimas, ar DI nepažeidžia autorių teisių, tačiau tarptautinė teisininkų bendruomenė sutarė, kad DI sukurti kūriniai priklauso visiems. Tačiau nepaisant to, kad kūriniai sukurti panaudojant programinę įranga, jų pardavimo vertė yra išties didelė ir svyruoja nuo 3 000 iki 10 000 eurų, o „Dead End Gallery“ galerija  žymi naują šiuolaikinio meno erą. Lankantis joje jautiesi, lyg žengi į ateities kūrybą.

Dalyvavimas stažuotėje atvėrė galimybę apie medijų ir informacinį raštingumą bei DI technologijas išgirsti tiesiai iš ekspertų lūpų, praplėtė akiratį, netgi iškėlė įvairius filosofinius su DI susijusius klausimus, padedančius geriau suvokti, kur link einame, kaip šiandien galime kurti ateitį ir ateities visuomenę pasitelkdami DI technologijas.