Popietė „Vytautui Šaveliui 95“
- Titulinis
- Visiems
- Aktualijos
- Renginių akimirkos
Popietė „Vytautui Šaveliui 95“
Panemunio kaimo biblioteka
Einu į Lietuvą, į lėtą lietų,
Ir eisiu tol, kol tavo būsiu,
Kad širdies medžiui neskaudėtų,
Kad paukštis rastų gūžtą
Tarsi namus, suręstus gero tėvo.
Kažkur skausmingai žaibas lūžta,
Lyg našlės žyla ievos...
Einu į Lietuvą, tarsi pas dievą,
Kol sengirės ir upės manyje skaudės,
Kol žuvę mūšiuose
Ir nukankinti lageriuos ir getuos
Iš degančio dangaus gelmės kalbės.
Šventais žolynais pašlamėt norėčiau
Prie kiekvienos skausmingos tavo pakelės.
Žilvičio dūdą vėjas pučia
Iš mano meilės pašilės,
Kur praviros balandžio lūpos
Vaikus bučiuoja ir senius
Ir tirpdo nuogą žiemos kuprą.
Einu į Lietuvą- tarsi maldos namus.
Po minėjimo kapinėse vykome į Panemunio biblioteką. Bibliotekininkė Elena Baronienė pristatė spaudinių parodą, skirtą Vytautui Šaveliui, vartėme aplankus, kuriuose renkama ir kaupiama kraštotyrinė medžiaga apie poetą, vartėme ir skaitėme jo kūrybos knygą, panemunietės moterys dalinosi dar išlikusiais prisiminimais. Galima drąsiai teigti, kad vis dėlto, Vytautas Šavelis tuo laikotarpiu buvo vienas stipriausių rajono literatų, jo eilėraščiai apie Lietuvą, Vasario 16 – ąją, Lietuvos pokarį, kaimą, tėviškę deklamuojami, cituojami iki šiol.
Panemunio bibliotekos socialinio tinklo facebook.com paskyroje yra sukurtas ir patalpintas filmas apie Vytauto Šavelio minėjimą:
Iš Panemunio krašto kilo daug šviesios atminties žmonių, kurie daugiau ar mažiau paliko pėdsaką istorijoje ir atmintyje. Šiemet, vasario 18 d., kraštiečiui, poetui, mokytojui, bibliotekininkui Vytautui Šaveliui butų sukakę 95 metai, tačiau eidamas 68 metus, 1996 m. vasario 1 d. baigė žemiškąją kelionę ir amžino poilsio atgulė Panemunio kapinėse.
Vytauto Šavelio poezija daug kartu buvo publikuota Rokiškio rajono ir šalies spaudoje, išleido savo kūrybos knygą „Čiobrelių kiemas“. Tai sentimentali knyga, kalbanti apie gamtą, kaimą, Lietuvą ir jos istoriją. Poetas eiliuodavo lengvai, bet skausmingai, kruopščiai ieškodamas žodžių. Mylėjo medį, gamtą, joje nusiramindavo.
Panemunio bibliotekos veikloje, didelis dėmesys skiriamas kraštotyrai, jos puoselėjimui ir minėjimui. Labai žvarbią sukakties popietę, grupelė panemuniečių vyko į kapines, kur uždegė atminimo žvakutes, padėjo gėlių, sukalbėjo maldą. Bibliotekininkė trumpai pristatė svarbiausias poeto gyvenimo akimirkas, skaitė vieną gražiausių Vytauto Šavelio eilėraščių „Einu į Lietuvą“, į kurį sudėta tiek daug patriotinių jausmų, biografijos detalių.
Einu į Lietuvą
Vytauto Šavelio poezija daug kartu buvo publikuota Rokiškio rajono ir šalies spaudoje, išleido savo kūrybos knygą „Čiobrelių kiemas“. Tai sentimentali knyga, kalbanti apie gamtą, kaimą, Lietuvą ir jos istoriją. Poetas eiliuodavo lengvai, bet skausmingai, kruopščiai ieškodamas žodžių. Mylėjo medį, gamtą, joje nusiramindavo.
Panemunio bibliotekos veikloje, didelis dėmesys skiriamas kraštotyrai, jos puoselėjimui ir minėjimui. Labai žvarbią sukakties popietę, grupelė panemuniečių vyko į kapines, kur uždegė atminimo žvakutes, padėjo gėlių, sukalbėjo maldą. Bibliotekininkė trumpai pristatė svarbiausias poeto gyvenimo akimirkas, skaitė vieną gražiausių Vytauto Šavelio eilėraščių „Einu į Lietuvą“, į kurį sudėta tiek daug patriotinių jausmų, biografijos detalių.
Einu į Lietuvą
Einu į Lietuvą, į lėtą lietų,
Ir eisiu tol, kol tavo būsiu,
Kad širdies medžiui neskaudėtų,
Kad paukštis rastų gūžtą
Tarsi namus, suręstus gero tėvo.
Kažkur skausmingai žaibas lūžta,
Lyg našlės žyla ievos...
Einu į Lietuvą, tarsi pas dievą,
Kol sengirės ir upės manyje skaudės,
Kol žuvę mūšiuose
Ir nukankinti lageriuos ir getuos
Iš degančio dangaus gelmės kalbės.
Šventais žolynais pašlamėt norėčiau
Prie kiekvienos skausmingos tavo pakelės.
Žilvičio dūdą vėjas pučia
Iš mano meilės pašilės,
Kur praviros balandžio lūpos
Vaikus bučiuoja ir senius
Ir tirpdo nuogą žiemos kuprą.
Einu į Lietuvą- tarsi maldos namus.
Po minėjimo kapinėse vykome į Panemunio biblioteką. Bibliotekininkė Elena Baronienė pristatė spaudinių parodą, skirtą Vytautui Šaveliui, vartėme aplankus, kuriuose renkama ir kaupiama kraštotyrinė medžiaga apie poetą, vartėme ir skaitėme jo kūrybos knygą, panemunietės moterys dalinosi dar išlikusiais prisiminimais. Galima drąsiai teigti, kad vis dėlto, Vytautas Šavelis tuo laikotarpiu buvo vienas stipriausių rajono literatų, jo eilėraščiai apie Lietuvą, Vasario 16 – ąją, Lietuvos pokarį, kaimą, tėviškę deklamuojami, cituojami iki šiol.
Panemunio bibliotekos socialinio tinklo facebook.com paskyroje yra sukurtas ir patalpintas filmas apie Vytauto Šavelio minėjimą:
Vyresn. bibliotekininkė Elena Baronienė
