Popietė „Prisimenant 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus“

Popietė „Prisimenant 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus“ vyko Panemunio bibliotekoje, minint Lietuvos gimtadienį. Šventiniai renginiai prasidėjo minėjimu signataro Vlado Mirono gimtinėje prie paminklinio akmens, vėliau tęsėsi bibliotekoje. Bibliotekininkė Elena Baronienė pasitiko Pandėlio 513 kuopos jaunuosius šaulius ir ateitininkus, jų vadoves Rimą Žėkienę ir Eglę Glemžienę, taip pat gausiai susirinko ir svečiai dalyvavę minėjime signataro gimtinėje. Jie išklausė pranešimą apie Nepriklausomybės Aktą, signatarus ir kraštietį Vladą Mironą. Buvo pasidžiaugta vykdomu bendradarbiavimu, kraštiečio signataro atminimo puoselėjimu ir viešinimu. Susirinkusieji apžiūrėjo Vlado Mirono atminimo ekspoziciją, klausėsi bibliotekininkės pasakojimo, žiūrėjo filmuotą medžiagą apie Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus, dalijosi prisiminimais ir įžvalgomis.

Mūsų visų bendra pareiga nepamiršti Nepriklausomybės Akto signatarų drąsos, ryžto ir kantrybės, būtinų savybių paklojusių pamatą Nepriklausomybės ir valstybės atkūrimui. Šios savybės nepaprastai reikalingos ir šiandien. Signatarų pavyzdys mums primena, koks svarbus gebėjimas susitarti ir bendromis jėgomis įveikti nesutarimus. Nemažiau svarbus ir valstybės kūrėjų gebėjimas aukotis dėl švento tikslo. Puikiai žinome, kad dalis signatarų, nenorėjusių ar negalėjusių pasitraukti į vakarus, patyrė žiaurias sovietų režimo represijas, buvo ištrempti ar nužudyti. Taip atsitiko ir mūsų kraštiečiu Vladu Mironu. Jo kapo mūsų Lietuvos žemėje nėra. Šiemet, vasario 18 dieną sukako 70 metų, kai Vladimiro kalėjime (dabar Rusija), 1953 m. mirė Vladas Mironas. Vilniuje, Rasų kapinėse yra pastatytas kenotafas trijų signatarų, kurių kapų nėra Lietuvoje, atminimui.

 

Vyresn. bibliotekininkė Elena Baronienė