Parodos „Kasdienybės poetas, gaudantis sudužusio Rojaus akimirkas“ pristatymas

Atgal

Parodos „Kasdienybės poetas, gaudantis sudužusio Rojaus akimirkas“ pristatymas

Bajorų kaimo biblioteka


Jonas Mekas (gimė 1922 m. Semeniškių kaime, Biržų rajone) – poetas, prozininkas, filmų kūrėjas, dažnai vadinamas „amerikietiškojo kino avangardo krikštatėviu“.
Vaikystės ir jaunystės patirtys kaime, taps J.Meko tapatybės dalimi, kurią jis nešis iki pat Niujorko ir čia septynis dešimtmečius jausis lyg savo ūkyje kaime, puoselėdamas „basų kojų kultūrą“.
Nuo jaunų dienų J.Mekas pats bandė fiksuoti savo gyvenimą. Iš pradžių piešdamas, paskui rašydamas. Tai buvo tarsi vaikystės dienoraštis, kuriame buvo kasdieniai įvykiai, įvairios patirtys. Į literatūros kelią jį pastūmėjo Laužadiškio pradinės mokyklos mokytoja Šernienė. Pirmosios publikacijos pasirodė 1936 metais leidiniuose „Vyturys“, „Jaunasis ūkininkas“, „Lietuvos ūkininkas“. Nacių okupacijos metais J.Mekas laikraštyje „Naujosios Biržų žinios“ publikavo savo eilėraščius, įvairius straipsnius, pasirašydamas slapyvardžiais.
Iš brolio Povilo dovanų gavęs fotoaparatą, pradėjo  fotografuoti. Fotoaparatas brolius lydės ir į emigraciją – J.Meko dienoraščių knygą „Žmogus be vietos“. Knygoje užfiksavo savo gyvenimą Vokietijoje, pirmuosius metus Amerikoje.
Antrojo pasaulinio karo metais kartu su broliu Adolfu buvo išvežtas į priverstinio darbo stovyklą Elmshorne, Vokietijoje.
1946 m. pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“.
1948 m. Kasselio stovykloje 400 egzempliorių tiražu atspausdinta pirmoji Jono Meko poezijos knyga „Semeniškių idilės“. J. Meko idilės kaimo buities nutikimų, darbų, gamtos ir žmonių aprašymas. Savita ir išskirtinė knyga, kupina skausmingo ilgesio. Už šią knygą beveik po 10 metų buvo suteikta V. Kudirkos premija.
Penkerius pokario Vokietijoje praleistus metus Mekas aprašė savo dienoraščiuose, kurie tapo ne tik tragišku žmogaus, likusio be savo vietos, šauksmu, tačiau ir dvasios stiprybės liudijimu.
Vokietijoje pasirodė Jono ir Adolfo parašytos trys pasakų knygos „Trys broliai ir kitos pasakos“, „Iš pasakų krašto“ , „Knyga apie karalius ir žmones“.
1949 metais gavę pabėgėlio statusą Jonas ir Adolfas išvyko į Ameriką.
1950 metais, pasiskolinęs pinigų, J.Mekas su broliu įsigijo pirmąją kino kamerą „Bolex“, pradėjo filmuoti. Pradžioje daugiausia filmavo lietuvių emigrantus Amerikoje, šventes, susiėjimus. Gimė pirmieji filmai-dienoraščiai.  Be jokių scenarijų, nuolatos judančia vaizdu, mirgančiomis šviesomis.
Filmuodamas beveik visą laiką, J.Mekas dokumentavo  savo ir pažystamų, draugų gyvenimus. Jis fiksavo tikras akimirkas, neskirstant kurios svarbios, kurios ne.
Per daugiau nei septyniasdešimt metų jis sugebėjo įamžinti kasdienybės grožį ir džiaugtis smulkiomis dalelėmis, kuriomis dalijosi su pasauliu. Avangardinio kino pradininkui reikšmingi darbai: „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“, „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“, „Zefiro Torna arba scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“. Sukūrė filmus susijusius su socialiniais dalykais: „Medžių ginklai“(1961), „Daboklė“ (1964). Kartu jis nesustojo dokumentuoti savo kasdienybės, Niujorko vaizdų, sutiktų žmonių. Iš šios medžiagos 1969 m. sumontavo pirmąjį dokumentinį filmą „Voldenas“, vėliau „Prarastas, prarastas, prarastas“ (1976), „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“ (2008). „Rojaus fragmentai“ dokumentiniame filme gausu unikalių, niekur neviešintų J. Meko filmuotų vaizdų. Filme pasakojama gyvenimo istorija nuo jo atvykimo į Niujorką 1949 m. iki mirties 2019-ųjų. Venecijos publika juostą sutiko aplodismentais. Sukūrė dar kelias dešimtis ilgametražių ir trumpametražių dokumentinių filmų.
J. Mekas mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinių filmų festivalius. 1955 m. įsteigė, redagavo, leido dvimėnesinį žurnalą „Film Culture“. Bendradarbiavo JAV, Vakarų Europos kino periodikoje. 1962 m. broliai Mekai įkūrė Filmų kūrėjų kooperatyvą. Po dvejų metų Filmų kūrėjų sinemateką.1970 metais išaugo į „Antologiją“ – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Pasaulio kinematografininkų akyse J. Mekas yra kultinė avangardinio kino figūra. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras, profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas, apdovanotas reikšmingomis premijomis: Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didysis prizas (1964), Filadelfijos menų koledžas – aukso medalis (1966), įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2003), Amerikos režisierių Gildija apdovanojo „Anthology Film Archives“ už nuopelnus kino menui (2006).  2017 m. Vokietijoje įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus ir kt.
Tarptautinį pripažinimą Mekas pelnė už originalią poetiką. Literatūrinę Meko kūrybą reprezentuoja eilėraščiai, novelės, esė žanro proza, su broliu parašytos pasakos.
Kurdamas ir rašydamas apie filmus anglų kalba, poeziją rašė lietuviškai.  Yra jos vertimų į kitas kalbas, net į japonų. 1952 m. išleista „Reminescencijas“, „Gėlių kalbėjimas“,  „Pavieniai žodžiai“. Su šiais ir kitais kūriniais J. Mekas amžiams įsirašė į lietuvių literatūros klasikų gretas. Parašė: „Dienoraščiai“, „Žodžiai ir raidės“. Dienoraščių ir esė knygos „Neturiu, kur eiti“, „Laiškai iš Niekur“, „Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai“, sapnų knyga „Mano naktys“. Parengė pokalbių ir laiškų rinkinį „Trys draugai: John Lennon, Yoo Ono, Jurgis Mačiūnas“. Išleista rinktinės „Poezija“, prozos knyga „Žmogus prie lyjančio lango“, „Pokalbiai su filmininkais“. 2020 metais išleista laiškų knyga Jonas ir Adolfas Mekai „Gyvenimo lai(š)kai“. Tai  brolių Mekų laiškai. Ši knyga knygos meno konkurse meninės ir dokumentinės fotografijos leidinių kategorijoje pripažintas gražiausiu 2019 m. leidiniu.
Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė Jono Meko metais. Lapkričio 8 dieną „Vidurdienio Damų“ klubas susirinko į biblioteką paminėti Jono Meko 100-ųjų gimimo metinių. Bajorų bibliotekoje vyko parodos „Kasdienybės poetas, gaudantis sudužusio Rojaus akimirkas“ pristatymas. Bibliotekininkė supažindino su poeto, filmininko biografija. Pristatyti filmai, poezija. Buvo skaitomi laiškai iš knygos „Gyvenimo lai(š)kai“. Laiškus skaitė: Nijolė Čirūnienė, Nemira Statulevičienė, Danutė Švelnienė, Alė Kazlauskienė, Zita Mironienė, Germa Milaknienė, Regina Vaštakienė, Stasė Lapanienė. Klausėmės eilėraščių, sklindančių iš kompaktinio disko „Semeniškių idilės“. Alė Kazlauskienė pasakojo, kad aplanko J. Meko kapą, netoli yra palaidoti giminaičiai.
Renginio metu buvo pristatyta ir kita bibliotekoje veikianti įdomi paroda: Romo Kazlausko „Medžio monai“. Alė Kazlauskienė papasakojo apie sūnaus darbus iš medžio šakelių.
Renginio metu pasidžiaugta, padėkota skaitytojoms, kurios dalyvavo skaitymo skatinimo iššūkyje „Vasara su knyga“. Šiais metais dalyvavo net  aštuoniolika skaitytojų. Džiugu.
Bajorų filialo vyresn. bibliotekininkė Virginija Krasauskienė