„8 stotelės iš I. Simonaitytės gyvenimo“

Ieva Simonaitytė (1897–1978) – Mažosios Lietuvos regiono atstovė, jautusi moralinę pareigą tapti gimtojo krašto metraštininke. Įdomios biografijos ir tvirto charakterio rašytoja įamžino Mažosios Lietuvos savitumą, apmąstė istorinę šio krašto lemtį, atskleidė Didžiajai Lietuvai mažai žinomos buities freską, nutapė etninių tipažų galeriją, užfiksavo senojo folkloro liekanas.

Simonaitytė save išdidžiai vadino klaipėdiške, pabrėžė pamario ir pajūrio krašto savitumą – net tvirtino apie kitų kraštų žmones negalinti rašyti, nes jų nesuprantanti.

Šiemet, sausio 23 d. sukako 125 metai, nuo šios  lietuvių rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos gymimo. Lietuvos Respublikos seimas, siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą, 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais.

Sužinojusi apie Bajorų „Vidurdienio damų“ klubo moterų sukurtą teatralizuotą skaitymą pagal O. Pajedaitės atsiminimų knygą „Ji buvo Simonaitytė“ (režisierė Nijolė Čirūnienė), nusprendžiau pradžiuginti Lukštų bibliotekos lankytojus, pasikviesti „Vidurdienio damas“ į savo biblioteką, pamatyti teatralizuotą knygos skaitymą.

Kadangi artinasi Šv. Velykos, nutariau prieš renginį atidengti sukurtą Velykų kompoziciją prie Lukštų ženklo, esančio priešais biblioteką.

Prieš aktorių pasirodymą trumpai pristačiau Ievos Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos peripetijas. Į sceną išėjo „Vidurdienio damos“. „8 stotelės iš rašytojos gyvenimo“ ir juokino ir graudino ir leido prisiliesti prie rašytojos asmeninio gyvenimo, jos draugų, meilių bičiulysčių, ligų... netekties.  Pasijutome jautresni, geresni ir ta kasdienybė nuplaukė kažkur į tolius. Liko padėkos jausmas už nuostabią jausmų ir vaizdų paletę, o bibliotekoje „Vidurdienio damas“ primins jų dovanota gėlė.

Lukštų filialo vyresn. bibliotekininkė Sigutė Šimanauskienė