Popietė „Kai knygas draudė“

Kiekvienas, mylintis knygą, gimtąją kalbą, brangina bebaimių mūsų krašto patriotų, šviesos, gėrio, kultūros skleidėjų – knygnešių atminimą. Kovo 16 d. Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžiai, nes buvo uždrausta lietuviška spauda Lietuvoje. Šią dieną bibliotekoje rinkosi Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ Kavoliškio skyriaus 1 klasės moksleiviai ir jų mokytojos: Kristina Balčienė ir Rūta Lukšytė. Vyko popietė „Kai knygas draudė“. Vaikams buvo pasakojama, kaip knygos buvo gabenamos į Lietuvą iš gretimų šalių. Dažniausiai knygos buvo gabenamos kunigams ir mokykloms. Labai daug knygų buvo pernešta M. Valančiaus paliepimu. Knygnešiai sienas kirsdavo miškais. Knygos buvo slepiamos tarp malkų, vietose kuriose buvo sunkiai prieinama.  Buvo rodomas režisieriaus Jono Trukano filmas „Knygnešys“. Knygnešiai tai drąsūs kovotojai, kurie rizikuodami savo gyvybe gabeno nelegalias lietuviškas knygas tik tam, kad lietuvių kalba išgyventų. Knygnešystės atsiradimas išgelbėjo mūsų tautą nuo lietuvių kalbos, papročių, tradicijų išnykimo. Slaptosiose mokyklose dalis vaikų galėjo toliau rašyti ir skaityti lietuvių kalba. Svarbiausias knygnešio darbas buvo atgabenti knygas iš spaustuvės iki valstiečio namo durų. Kiekvienas knygnešys buvo labai drąsus, sumanus ir ištvermingas. Knygnešystė turėjo ir komercijos aspektą. Hipotezė pasitvirtino. Knygnešiai padėjo išsaugoti lietuvių kalbą, papročius bei kultūrą, todėl jų nuopelnas išsaugant lietuvybę yra labai svarbus. Bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Su šviesos ryšuliu ant pečių“, - skirta knygnešio dienai. Šiandien knygnešiai nebevaikšto, bet mums liko jų darbai, prisiminimai ir brangiausia relikvija – lietuviška knyga. Austrų rašytojas Stefanas Cveigas, rašė: „Nesenstanti ir neįveikiama, nugalinti laiką, yra knyga. Ji – mūsų gyvenimo pagrindas, dabartis ir ateitis“.

Kavoliškio filialo vyresn. bibliotekininkė Jūratė Bulavienė