Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-osios pagerbimo metinės

Atgal

Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-osios pagerbimo metinės

Panemunio kaimo biblioteka


Pastarųjų dienų įvykiai parodo, kokia trapi yra laisvė ir nepriklausomybė. Rodos tai, kas XXI amžiuje savaime jau suprantama yra nusistovėję ir neliečiama, vos per akimirką gali sugriuti. Šiandien, ginanti savo laisvę Ukraina primena, kaip mūsų pokario partizanai kovojo už mūsų visų šiandienos laisvę. Ir visa širdimi tikimės, kad tai kas jau yra istorijos puslapiuose, nepasikartos vėl šiandien.
Kuomet buvo planuojamas renginys „Vytauto apygardos, Šarūno rinktinės Antano Bliekos partizanų būrio žūties Zablačiaus dvare 75-osios pagerbimo metinės“, dar nenujautėme, kad susitiksime tokiomis aplinkybėmis. Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Čedasų bažnyčioje už žuvusius laisvės kovotojus, jų artimuosius, rėmėjus, už šiandien kovojančius ukrainiečius ir jų šeimas. Po mišių buvo vykstama prie Zablačiaus dvaro pastatyto paminklinio žymens žuvusiems Vytauto apygardos, Šarūno rinktinės, Antano Bliekos būrio partizanams. Galutinė renginio stotelė – Panemunis. Gausus būrys žmonių rinkosi į bendruomenės salę akademinei valandai. Laikas neprailgo. Žmonių išsakyti prisiminimai, istorijos, ateities darbai ir veiklos palietė kiekvieno širdį. Renginio metu pristatyta visuomeninė, iniciatyvinė grupė „Laisvės kovotojų įamžinimas“. Papasakota apie vasario mėnesį organizuotą ekspediciją prie Skaistės ežero, ieškota galimų  partizanų palaidojimo vietų. Liudijimai ir paieškų eiga nugulė į Dariaus Baltakio sukurtą filmą, kuris buvo rodomas renginio metu. Renginyje dalyvavo partizanų artimieji, istorikai, Pandėlio gimnazijos ateitininkai, jaunieji šauliai, aktyvūs visuomenininkai, Rokiškio kultūros centro tremtinių choras „Vėtrungė‘. Renginys kiekvieną palietė emociškai ir kur kas giliau nei kelių dešimčių metų senumo įvykiai Zablačiaus dvare. Tam įtakos turėjo dabartinė padėtis Ukrainoje. Visi giliai širdy jautė ir vilėsi, kad tik netektų vėl visiems ginti savo laisvės iš naujo. Su šiluma ir vienybės jausmu išsiskirstėme į namus. Kaip Egidijus Vilimas sakė: - „Jei kažkas iš renginio išeis pasikeitęs ir širdį nešinas šilumą ir vienybės jausmą, vadinas renginys pavyko.“
 
Panemunio fil. vyresn. bibliotekininkė Elena Baronienė