Strazdelis sugrįžta

Antanas Strazdas (Strazdelis, 1760 m. kovo 9 d. Astrave, dab. Margėnai, Rokiškio rajonas – 1833 m. balandžio 23 d. Kamajuose) – lietuvių dvasininkas ir poetas.

Kamajų Antano Strazdo muziejuje mus pasitiko Kamajų bendruomenės pirmininkė, Kamajų A.Strazdo gimnazijos biologijos mokytoja Jolanta Vygėlienė. Įėjus į vidų, pirma mintis, kuri atėjo į galvą –  o kur muziejus? Nedidelėse patalpose nėra nieko panašaus į muziejų, kuriame gausu eksponatų. Baltos sienos, ant kurių pritvirtinti stendai, tikrai nepriminė muziejaus aplinkos. Po trumpos įžangos, ant sienų rodomas filmukas su vaizdingais piešiniais pritraukia net mažiausių lankytojų  dėmesį. Ir kas galėjo pagalvoti, kad tokiame nedideliame pastate bus galima sužinoti  net 500 metų senumo istoriją. Pasakojimo pabaigoje visų dalyvių laukė staigmena. Tose pačiose patalpose yra požeminė erdvė, kurioje įrengtas A. Strazdo atminimui skirtas altorius. Altoriaus viduje yra kunigo A. Strazdo „dvasia“, „keičianti“ savo pavidalą iš žmogaus į strazdelio.

Tikrų faktų apie Strazdo biografiją yra labai mažai, todėl jis tapo pusiau legendiniu asmeniu. Žinoma, kad gimė baudžiauninko šeimoje, Astrave (Margėnuose), arba Kriugiškyje. Vaikystėje ganė gyvulius, paaugęs padėjo tėvams. Mokėsi Kurše, paskui Krėslavos kunigų seminarijoje, iš ten persikėlė į Varnius, kur po 9 mėnesių buvo  įšventintas į kunigus. Kunigavo Kupiškyje (nuo 1800 m. sausio mėn. iki 1801 m. sausio mėn.), Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Šimonyse, Uoginiuose, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje, Pelyšose, Papiliuose. 1820 m. persikėlė į Kamajus. Nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ (augino sūnų) 1828 m. liepos 10 d. suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną. Iš jo savavališkai pasitraukęs 1829 m., grįžo į Kamajus, apie 1832 m. ne visus metus gyveno Skapiškyje. 1833 m. mirė po ilgos ligos, palaidotas Kamajų kapinėse, kur pastatytas antkapinis paminklas. Gyvam esant išleistas tik vienas poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.), kurį sudaro 9 eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Daug neišleistų eilėraščių plačiai paplito liaudyje, virto liaudies dainomis. Viena iš A. Strazdo giesmių – „Pulkim ant kelių“, prieš mišias Lietuvos bažnyčiose tebegiedama ir šiandien. O dabar Kamajų koplyčioje įrengtas ir A. Strazdo muziejus.