Popietė „Tinginio valgoma verkia duonelė“, Kavoliškio bibliotekoje

„Verkia duonelė tinginio valgoma“, „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ – tai patarlės, kurias neretai kartodavo mūsų seneliai ir proseneliai. Mūsų protėviai puikiai žinojo, kokia brangi ir šventa yra duona. Šiandien vaikai mano, kad duonos kelias prasideda ir baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir net nesusimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo, kodėl ją reikia taip branginti ir mylėti.

Apie duonos svarbą mūsų gyvenime diskutavome vasario 4 dieną, Kavoliškio bibliotekoje - popietėje „Tinginio valgoma verkia duonelė“, skirtą šv. Agotos dienai. Į biblioteką sugūžėjo Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ Kavoliškio skyriaus 1 klasės moksleiviai ir jų mokytoja Kristina Balčienė.

Kalbėjome, kadnuo seno lietuviai tikėjo, kad šv. Agotos dieną – vasario 5-ąją pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šv. Agotos duona populiari ir šiandien. Ši sena lietuvių šventė, užgimusi dar pagonybėje, vėliau, jau krikščioniškaisiais laikais, imta tapatinti su šv. Agotos vardinėmis, o duona pradėta šventinti bažnyčiose. Vaikai dalinosi įspūdžiais, kaip kepa jų močiutės duoną, minė mįsles, sakė patarles apie duoną. Skaitė estų liaudies pamokančią pasaką „Stebuklinga duona“. Buvo rodomas filmukas „Tradiciniai amatai – duonos kepimas“. Vaikai pažiūrėję filmuką, sužinojo, iš ko ir kaip kepama duona, pamatė senų laikų duonos kepimo įrankius – duonkubilį, ližę, geldą, apie sunkų darbą, ją auginant, kol ši atsiranda parduotuvėse, o vėliau – ant mūsų stalo.

Todėl vaikai labai gerai įsiminė liaudies patarlę: „Duona nekrinta iš dangaus, ją reikia užsidirbti“. Popietės pabaigoje vaikai vaišinosi įvairiais duonos gardėsiais. Bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Verkia duonelė tinginio valgoma“, skirta Šv. Agotos dienai.

Kavoliškio filialo vyresn. bibliotekininkė Jūratė Bulavienė