Spalis - gyvūnų globos mėnuo.

Atgal

Spalis - gyvūnų globos mėnuo.

  2021-10-20

Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Šios dienos ir viso spalio mėnesio tikslas: pagerbti gyvūnus, pasidžiaugti, kad jie – kasdien šalia, dovanojantys mums daug nepamirštamų emocijų, suteikiantys prasmės dažno mūsų gyvenimui ir darantys mus geresniais žmonėmis.
Ta proga spalio 1 dieną Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriuje vyko valandėlė „Skaitau savo augintiniui“. Jau trečius metus iš eilės į biblioteką rinkosi skaitytojai, vedini arba nešini savo mylimais augintiniais. Prasmingame ir smagiame susitikime svečiavosi Rokiškio gyvūnų gerovės organizacijos „Antrasis Šansas“ atstovė, mokytoja Nijolė Pranskūnaitė, save vadinanti Rokiškio kačiukų „baba“. Susirinkusiesiems ji papasakojo istoriją iš gilios senovės apie šv. Pranciškų Asyžietį, gamtos mylėtoją ir gyvūnų globėją, kuris įkvėpė tūkstančius pasaulio žmonių ištiesti pagalbos ranką labiausiai nuskriaustiesiems. Pasak istorijos šaltinių, šv. Pranciškus suprato gyvūnus, mokėjo paukščių kalbą, buvo prisijaukinęs vilką.
Viešnia įdėmiai besiklausantiems susitikimo dalyviams papasakojo apie Rokiškio beglobių gyvūnų organizacijos „Antrasis šansas“ veiklą. Visą laisvalaikį mokytoja Nijolė ir jos bendraminčiai skiria gyvūnams: priglaudžia piktavalių pamestus nelaimėlius, globoja, ieško jiems pastovių namų ir mylinčių šeimininkų, kurie neliktų abejingi nuskriausto vienišo gyvulėlio ir jo likimo draugų pagalbos šauksmui. Kasdieninė „Antrojo šanso“ organizacijos veikla – teikti prieglobstį gyvūnams, maitinti juos, gaudyti, socializuoti ir dovanoti mažylius, fotografuoti, skelbti informaciją, vežti į gydymo įstaigas, sterilizuoti, prižiūrėti po operacijos, aukoti, organizuoti paramos renginius… N. Pranskūnaitė atskleidė, kad organizacijos nariai kasdien sulaukia daugybės skambučių, prašymų, įvairių klausimų apie benames kates, pastebėtus ar sugautus kačiukus, lakstančius šunis, partrenktus, nemaitinamus, skriaudžiamus gyvūnus… Šių aktyvių žmonių pagalbos sulaukia, ir pamesti šuneliai, ir kačiukai, ir netgi pelėdos bei telegrafo laiduose įstrigusi gulbė... Glaudžiai bendradarbiaujama su organizacija „Gyvūnų globa Rokiškyje“ bei Utenos gyvūnų globos namais, iš kurių dar neteko išgirsti „ne“, kai gyvūnas alkanas, serga, vaduojasi mirtimi, reikia skubios pagalbos. N. Pranskūnaitė pakvietė visus jungtis prie gražios iniciatyvos ir padėti beglobiams maža auka, maistu, apsilankymu prieglaudoje ir šiltu dėmesiu. Atviromis širdimis ir viltingomis akimis jie kasdien laukia švelnaus paglostymo ir savo šeimininkų.
Šilto susitikimo metu dalyviai artimiau susipažino su kiekvienu augintiniu: šunimis Tūzu, Lota, Pupa, Mika, katinu Pūkiu, jūrų kiaulytėmis Bela, Pypse, Gražute ir Pupsiu bei žiurkėnais Leila ir Aurora. Kiekvienas šeimininkas nekantravo pasidalinti įspūdžiais apie savo brangų augintinį, papasakoti smagių nutikimų iš jo gyvenimo. Išgirdome istorijas, kaip šuo, katinas, jūrų kiaulytė ar žiurkėnas apsigyveno jų namuose, išklausėme pasakojimus apie augintinių būdą, jų įpročius, mėgstamą ėdesį, žaidimus ir išdykavimus. Jau trečią sykį bibliotekos Gyvūnų šventėje dalyvavo solidusis įspūdingo dydžio labradoras Tūzas. Sužinojome, kad jis ne tik pats mėgsta smaguriauti slyvomis, pomidorais ir pasiraškyti aviečių, bet yra vaišingas šeimininkas, atkakliai kviečiantis apsilankančius svečius prie stalo valgyti pyragų. Draugiškoji Maltos bišonų kalytė Mika – taip pat smagurė: ji – obuolių ir agurkų gerbėja. O dar ji labai fotogeniška, todėl ypač mėgsta fotografuotis.... O Kamilės ir Domo baltaūsis katinas Pūkis – baisus nenuorama ir išdykėlis, neduodantis nuobodžiauti nei vienam šeimos nariui. Mergaitė Luka papasakojo, kaip ketverius metus svajojo turėti mažą šuniuką, ir galų gale jos namuose apsigyveno kalytė vardu Lota, kuriai dabar – vieneri metai. Buvo įdomu išgirsti, kokius skanukus mėgsta Leila ir Aurora bei pasiklausyti istorijos apie jūros kiaulyčių šeimynėlę. Pasidalinę įspūdžiais, vaikai pasirinko po smagią knygelę iš spalvingos parodėlės ir garsiai skaitė savo pūkuotiems draugams įvairias istorijas. Augintiniai įdėmiai klausėsi įtaigaus savo šeimininko balso ir bandė suprasti, ką jiems pasakoja.
Tikimės, kad šis šiltas susitikimas paliko atgarsį ne vieno širdyje, ir, kad naujus namus būtinai suras ne vienas prieglaudos gyvūnas, kaip jau surado juos mažas pūkuotas padarėlis, išdykėlis kačiukas, praėjus vos savaitei po šio susitikimo. Juk esame vienos Visatos vaikai, esame vieni dėl kitų.
Vyresn. bibliotekininkė Sigita Tvirkutienė