Literatūros parodos „Žvaigždėtais dainiaus takais...“ pristatymas

Atgal

Literatūros parodos „Žvaigždėtais dainiaus takais...“ pristatymas

Jūžintų kaimo biblioteka


Antanas Vienažindys (1841–1892) – XIX a. antrosios pusės lietuvių poetas, išgarsėjęs eilėraščiais, primenančiais liaudies dainas. Taip pat garsėjo dvasininkui nebūdingu ekspresyvumu, veržlumu, gal net ekscentriškumu. Gyvas būdamas beveik nežinotas kaip poetas, išskyrus gyventas apylinkes. Kai kurie ir iki šių dienų nežino, kad žymios, liaudies palikimu laikomos dainos yra rašytos Vienažindžio. Pavyzdžiui, daina „Linksminkimos, linksminkimos, / Pakol jauni ėsma – / Nebus laiko mums linksmintis, / Kada pasenėsma [...]“ arba daina virtęs eilėraštis: „Pasakykai, panytėle, / Ar tu mane myli? / Kiek jau kartų tave klausiau, / O tujen vis tyli!..“
Gimė Vienažindys 1841 m. rugsėjo 26 d. (senuoju stiliumi – 14 d.) Zarasų apskrityje, Anapolyje (dab. Rokiškio rajonas). Dokumentuose randama ne tik Vienažindžio, bet ir sulenkinta Vienožinskio pavardė. Į mokslus jį ir jo brolius išleido gerai besivertęs patėvis Justinas Stauskas. Panevėžio bajorų mokyklą Vienažindys pradėjo lankyti 1856 m., 1861 m. gavo penkių klasių baigimo pažymėjimą. Tais pačiais metais priimtas į Žemaičių kunigų seminariją, jau 1865 m. įšventintas į kunigus. Kunigavo Šiaulėnuose, Krinčine. Dėl gyvo, paprasto bendravimo, pagaulių pamokslų jis buvo labai mėgstamas parapijiečių. Ši įdomi ir spalvinga asmenybė nepaisė įvairių hierarchinių santykių modelių, kunigavimo metais palaikė draugiškus santykius su paprastais žmonėmis, visuomet skatindavo juos dainuoti, kurti, džiaugtis jaunyste. Didžioji išlikusios Vienažindžio poezijos dalis parašyta jaunystėje. Ankstyvoji, seminarijos metais. Vienažindžio poezija svarbi savo lyriškumu, dainiškumu. 
Rugsėjo 17 dieną bibliotekoje vyko literatūros parodos „Žvaigždėtais dainiaus takais...“ pristatymas.
Jūžintų filialo vyresn. bibliotekininkė Audronė Šakalienė