Asmenybė, kuri negali nežavėti

Atgal

Asmenybė, kuri negali nežavėti

Kavoliškio kaimo biblioteka


Ir aš matau gimtinį šiaurės kelią
Į saule degančius namus...
Ten pats vidudienis. Mergaitė skambina pietums varpeliais,
O jų skambėjimas toks linksmas ir  saldus.
Vytautas Mačernis
 
2021-ieji paskelbti Vytauto Mačernio metais. Šiais metais 100-osios poeto metinės. Poezijos genijumi vadinamą Žemaičių žemės poetą, gimusį ir augusį Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje Šarnelės kaime. Kur pajuto gražiausius regėjimus ir pajautimus, sukūrė beveik visus savo eilėraščius ir kur vienoje iš kalvelių atgulė amžinojo poilsio, nesulaukęs 24-erių metų.
Rugpjūčio 11 dieną Kavoliškio kaimo bibliotekoje vyko spaudinių parodos „Asmenybė, kuri negali nežavėti“, skirta Vytauto Mačernio metams paminėti, pristatymas. Buvo pristatytos skaidrės, kuriose aptarėme jo kūrybą ir gyvenimą daugiausia 1939–1944 metais, kai karas temdė jauno žmogaus sudėtingus jausmus. Vytautas Mačernis kūrė ne tik poeziją, bet taip pat mėgo prozą, rašė straipsnius apie literatūrą, daug užsirašinėjo, vertė. Gerų poetų tekstų vertimas poetui buvo su niekuo nepalyginama poetinė mokykla. Vytauto Mačernio poezija gali būti interpretuojama kaip vieno gyvenimo istorija. Į lietuvių tautos dvasinę patirtį Vytautas Mačernis įeina kaip ypatinga, išsiskirianti prigimtimi, turėjusi retą jautrumą pasauliui, vizijai, fantazijai dovaną, galėjimą patirti regėjimą, tarsi išeiti už įprastų ribų. Pasak Mačernio, tikrasis gyvenimas yra aukštosios akimirkos, kurios suteikia individo gyvenimui prasmę, todėl nuolatinis malonumų ieškojimas yra beprasmis. Mano nuomone, žmogus į savo gyvenimo klausimą gali atsakyti tik jis pats, todėl į šią dilemą yra tiek pat atsakymų, kiek ir yra bandančių į juos atsakyti.
Poeto V. Mačernio kūryba ir jos kontekstai padeda formuoti visuomenės istorinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę“, – sakoma Seimo priimtame nutarime.
Kavoliškio filialo vyresn. bibliotekininkė Jūratė Bulavienė