Atgijęs namas

Atgal

Atgijęs namas

Martin Widmark ir Emilia Dziubak
Leidykla: Nieko rimto, 2019

Berniukas ištiesia vazonėlį.
– Reikia kasdien laistyti, – paaiškina.
Tai pasakęs nubėga.
Senolis laiko rankose vazoną ir išsižiojęs spokso jam pavymui.
– Bet... – prieštarauja. – Aš jau niekuo nebegaliu rūpintis! Aš juk...
 
Ar tau kartais būna liūdna, niūru ir sunku, kai atrodo, kad visai nieko nesinori? Senajam Larsonui būna. Jis gyvena vienas dideliame tamsiame name ir yra toks paniurėlis, kad net jo paties katinas nuo jo pabėgo.
Taip Larsonas ir būtų gyvenęs nevėdintuose ir pilnuose dulkių namuose tarp nuvytusių gėlių, jei ne kaimynų berniukas.
Tikrai keista, bet kartais gali užtekti vienos mažos gėlytės, kad atgytų visas namas. Ir galbūt netgi kur kas daugiau nei vien namas.
 
Tai jautri ir subtili istorija apie tai, kaip mažas daigelis gali praskaidrinti net labai didelį liūdesį, o parodytas dėmesys ir rūpestis suminkština net kiečiausią širdį. Kaimynų berniukas vienišam ir piktam senukui Larsonui palieka prižiūrėti vazoną, iš kurio turėtų išaugti gėlė. Kas galėjo pagalvoti, kad mažas vazonėlis atneš tokių didelių pokyčių?

„Atgijusį namą“ iš švedų kalbos išvertė patyręs vertėjas Mantas Karvelis. Knyga nominuota Eugenijos Stravinskienės premijai už reikšmingiausią ir meniškiausią 2019 metų vertimą vaikams.
Ši paveikslėlių knyga tinkamiausia 4–8 metų vaikams, tačiau dar naudingiau ją skaityti drauge su visa šeima. Liūdesys, gedulas, nenoras nieko imtis bei rūpestis augalu, gyvūnu ar kitu žmogumi kaip būdas įveikti skausmą, liūdesį, sąstingį – apie visa tai turėsite progą padiskutuoti susipažinę su šia istorija.