Literatūrinė popietė „Iš kūrybinės užrašų knygelės“

Atgal

Literatūrinė popietė „Iš kūrybinės užrašų knygelės“

Obelių miesto biblioteka


Rugsėjo 12 dieną Obelių miesto bibliotekoje nuaidėjo literatūrinė popietė „Iš kūrybinės užrašų knygelės“, kuri skirta tradicinei Obelių miesto šventei – 18-ajai Obelinei. Ankščiau šį šventė vadinosi „Krašto giminių šventė“ ir tik vėliau įgavo dabartinį pavadinimą - „Obelinė“. 
Jau tapo tradicija per Obelinę į Obelių miesto biblioteką pasikviesti žinomus žmones turinčius ryškias sąsajas su Obeliais. Bibliotekoje jau svečiavosi japonologė, knygų vertėja Jurgita Polonskaitė-Ignotienė, žaidimo „Auksinis protas“ nugalėtojas Jonas Mikalkėnas, dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė, žurnalistė, knygų autorė Gabija Vitkevičiūtė su vyru (aitvarų pilotu) Jurgiu Pauliuku, karpinių meistrė, knygų autorė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė.
Šiais metais bibliotekos popietės „Iš kūrybinės užrašų knygelės“ programoje svečiavosi geologijos mokslų daktaras Kęstutis Kadūnas ir Bajorų kultūros centro Mėgėjų teatro „Šnekutis“ aktorės.
Pirmojoje literatūrinės popietės „Iš kūrybinės užrašų knygelės“ dalyje – Geologijos  mokslų daktaro Kęstučio Kadūno išleistos knygos „Gyvenimo mozaika. Pensininko užrašai“ bei asmeninės fotografijų parodos „Obeliai per Objektyvą“  pristatymas.
Visus popietės dalyvius supažindinus su knygos autoriaus biografija, pats Kęstutis Kadūnas su didžiuliu entuziazmu ėmė pasakoti, kaip išėjęs į pensiją ir vis daugiau laiko praleisdamas Obelių krašte (Antanašėje) jis tapo rašytoju, nors ankščiau yra rašęs tik mokslines ataskaitas. Kęstutis beveik du dešimtmečius dirbo hidrogeologijos ekspedicijoje, buvo požeminio vandens apsaugos kontrolės būrio vadas, apsigynė geologijos mokslų daktaro laipsnį, - Lietuvos geologijos tarnyboj, vadovavo hidrogeologijos skyriui,  yra net kelių knygų hidrogeologijos tematika bendraautorius... Tačiau ši knyga visai kitokia - į knygą „Gyvenimo mozaika. Pensininko užrašai“ pirmoje dalyje sudėti biografiniai faktai, aprašoma Kadūnų giminės istorija, na o antroje – per humoro prizmę sugulusi Kęstučio Kadūno kasdienybė kupina visokiausių istorijų, ar smulkių nutikimų pirmaisiais pensijos metais. Tuo įsitikino popietės dalyviai, kurie plojo po kiekvienos Kęstučio perskaitytos istorijos, kuriose juoką ir geras emocijas kėlė įvairios autoriaus įžvalgos, nuotykių herojai, pavyzdžiui jau legenda tapęs šunelis Čierka. Klausant šių istorijų, išryškėjo žodžių žaismas sakiniuose, o tai nuotykiams suteikė įvairumo, netikėtumo. Popietės metu klausytojai sužinojo, kodėl gi Kęstutis aprašomuose nuotykiuose savo žmoną vadina „gyvenimo drauge“, taip pat, kodėl savo istorijas pradeda kreipiniu „bičiuli“... Svarbu tai, kad knygos autorius visus savo įvykius ne tik smagiai aprašo, bet ir įamžina fotografijose, o jų knygoje tikrai netrūksta.
Išėjęs į pensiją Kęstutis Kadūnas vėl ėmėsi fotografijos, kurią ilgą laiką buvo užmiršęs. Jau surengė ne vieną fotografijų parodą. Džiaugiamės, kad viena iš jų eksponuojama Obelių miesto bibliotekoje. Joje matyti  Kęstučio žvilgsnis per objektyvą į Obelių apylinkes, vaizdingus kraštovaizdžius, ankstaus rytmečio rūkus, spalvingus paukščius ir kt. Po literatūrinės popietės dalyviai sugūžėjo apžiūrėti šios Kęstučio Kadūno fotografijų parodos, dalijosi įspūdžiais.
Kęstutis išties įdomi asmenybė, kuri domisi įvairiais dalykais, knygomis, žvejyba... Jis nuolat aktyviai ir turiningai leidžia laiką, nepamiršta hidrogeologijos, apie kurią su malonumu kalbėjo popietės metu. Pats rašytojas džiaugiasi, kad savo užrašytomis smagiomis istorijomis gali pralinksminti bičiulius, artimuosius, net feisbuko draugus. Dėkojame Kęstučiui Kadūnui už nuotaikingą knygos pristatymą ir laukiame  knygos tęsinio... 
Štai antroji literatūrinės popietės „Iš kūrybinės užrašų knygelės“ dalis visai kitokia. Joje svečiuojasi Bajorų kultūros centro Mėgėjų teatro „Šnekutis“ aktorės. Kolektyvas pakviestas neatsitiktinai. Šio teatro režisierė Nijolė Čirūnienė remdamasi kunigo Antano Vienožindžio eilėmis, laiškais ir gyvenimo aprašymu, sukūrė literatūrinį spektaklį „Linksminkimos“. Antanas Vienažindys laikomas pirmuoju meilės lyriku Lietuvoje, be to glaudžiai siejasi su Obelių kraštu, kadangi yra garsaus Obelių krašto dailininko Justino Vienožinskio tėvo vyresnysis brolis. Šiais metais minimos 60-osios kraštiečio, dailininko Justino Vienožinskio mirties metinės, todėl šį spektaklį skyrėme jo atminimui.
A. Vienožindys buvo prieštaringa, bet įdomi asmenybė. Būdamas dvasininku bendravo su paprastais žmonėmis. Jis gerai pažino liaudį, jos buitį, jautė kuo ji gyvena. Vienužis (taip jį vadino kiti) žmones patraukdavo savo gyvu būdu, sąmoningumu. Poetas turėjo puikų balso tembrą, mėgo dainuoti, todėl su dideliu užsidegimu, pritardamas sau armonika, jis dainuodavo savos kūrybos dainas. Šios asmenybės kūrybinei laboratorijai pažinti ir to meto literatūros raidos tendencijoms suvokti, daugelis A. Vienožindžio eilėraščių buvo įtraukta į tautosaką.
Šio žmogaus gyvenimas buvo puikiai „nupieštas“ popietės metu per literatūrinę kompoziciją kartu su „Šnekučio“ aktorėmis. „Šnekučio“ nuotaikinga spektaklio pradžia lydima Vytauto Kernagio įdainuotos dainos „Linksminkimos“, pagal A. Vienožindžio eiles, pratęsė šventišką popietės nuotaiką. Aktorių vaidyba ir iš jų besiliejantys žodžiai, juokas, linksmino ir jaudino žiūrovus. Spektaklio eigoje taip pat buvo matyti daug nuoširdumo ir giliai išjaustų minčių. Kompozicijoje vaidino penkios moterys, kurių kalboje, gestuose visa tai atsispindėjo. Tiesiog žiūrėjome ir mėgavomės šiuo spektakliu. Renginio pabaigoje popietės dalyviai negailėjo gerų žodžių vaidinusioms moterims ir aišku spektaklio režisierei Nijolei už originaliai atskleistą vienos asmenybės – Antano Vienožindžio gyvenimo istoriją. Šiame spektaklyje vaidino Virginija Krasauskienė, Nadiežda Ivanova, Dalia Ziemelienė, Ingrida Kujelė bei pati režisierė Nijolė Čirūnienė, kurioms esame labai dėkingi.
Kai suteikiama tiek daug gerų emocijų - ši literatūrinė popietė visai neprailgo. Visi pamatėme, išgirdome, sužinojome iš tiesų daug. Nuoširdžiai dėkojame visiems literatūrinės popietės „Iš kūrybinės užrašų knygelės“ dalyviams, žiūrovams, rėmėjams. 
Obelių miesto filialo vyresn. bibliotekininkės D. Šimėnaitė ir G. Deksnienė