Juodupietės Julianijos Potapovos nėrinių paroda

Juodupietės Julianijos Potapovos nėrinių paroda

  2020-08-02

Pasigrožėkime ir pasidžiaukime juodupietės Julianijos Potapovos nėrinių paroda.
Nėrimas vąšeliu - šią techniką žmonės žinojo labai seniai. Gilioje senovėje buvo neriama žuvies kaulu, panašiu į vąšelį, iš ilgos žolės, odos atraižėlių. Pirmykštis žmogus nėrė tinklus, virves. Pirmieji nėrimo pavyzdžiai datuojami VI a. prieš mūsų erą ir rasti Afrikoje. Vieni seniausių nėrinių buvo rasti Kinijoje, Turkijoje, Pietų Amerikoje.
XVI a. Italijoje paplito nėrimas plonu vąšeliu, vartojant labai plonus siūlus. Šį nėrimą populiarino moterų vienuolyno vienuolės. Jos daugiausiai nerdavo religinės paskirties nėrinius. XVII a. nėrimas vąšeliu buvo labai populiarus. Aristokratų šeimų mergaitės mokydavosi rankdarbių. Rankomis nerti nėriniai buvo labai vertinami ir madingi. Iš to laikmečio išliko atskiri pavadinimai: Ispanijos nėriniai. Renesanso nėriniai, Venecijos nėriniai.
XIX a. pasirodė spausdinti žurnalai, skirti moterims. Pamažu ėmė plisti nėrimo vąšeliu technika, naudojant metalinę šakutę, ar labai storą medžio šakutę. Atsirado nėrimas labai ilgu, Tuniso vąšeliu. XX a. nėrimas buvo truputį primirštas, bet pastaruoju metu vėl atgimsta.
Nėrimui galima naudoti įvairių rūšių bei storio siūlus, iš jų sukurti didelę įvairovę darbų. Tam reikia tik kamuoliuko siūlų ir vąšelio.