Karpinių paroda „Popierinės fantazijos“

Karpinių paroda „Popierinės fantazijos“

  2020-08-01

Istorijos šaltinių teigimu, popieriaus karpinių menas gimė Rytų šalyse. Vėliau jis paplito po visą pasaulį. Daugelyje šalių ši šaka turi senas tradicijas.
Daugelis tautų iškarpas nuo seno naudodavo savo būstui papuošti. Nacionaliniai vienos ar kitos tautos bruožai karpiniuose buvo labai ryškūs: „gyvybės medžio“ motyvas, ornamentiškumas, simbolika ir pan. Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto, ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti. Iš praeities atėjęs kruopštus popieriaus karpymo menas šiandieninėje meno terpėje dažniausiai išlaiko tą pačią archaišką ir natūralią plastikos išraišką, geometrinę liaudies meno ornamentiką.
Prieš karantino paskelbimą į Lašų biblioteką atkeliavo Linos Kirstukaitės karpinių paroda. Lina Kirstukaitė gimė 1980 metais Kriaunų kaime. Mokėsi Kriaunų kaimo vidurinėje mokykloje, vėliau tęsė mokslus Aukštesniojoje Pedagogikos mokykloje Vilniuje. Studijavo ikimokyklinį ugdymą. Visada domėjosi įvairiais rankdarbiais. Prieš ketverius metus pradėjo karpyti karpinius.
Paroda skiriama Tautodailės metams paminėti.