Atvirukų paroda „Sveiki sulaukę Šv. Velykų“

Atvirukų paroda „Sveiki sulaukę Šv. Velykų“

  2020-08-01

Seniausia žmonijos bendravimo ir kultūros forma – susirašinėjimas laiškais, kuris tik per pastarąjį šimtmetį, išsiplėtojus telefono, o po to ir interneto ryšiui, gerokai sumenko. Laiškai buvo neatskiriama šeimos buities dalis. Juose atsispindi ne tik gyvenimiškoji buitis, bet ir žmonių mintys, jausmai. Nuo XIX a. pradžios susirašinėjime ėmė populiarėti sveikinimo kortelės (atvirukai). Tokias sveikinimo korteles (atvirukus) žmonės labai gerbė ir saugojo. Juos dėdavo į šeimos albumus, o kitus, ypač išspausdintus reljefiniu būdu ar paauksuotais pakraščiais, net įrėmindavo viešam demonstravimui. Tyrinėtojai tokias pirmąsias sveikinimo korteles laiko atviruko istorijos pradžia.
Sveikinimo atvirukai į Lietuvą daugiausia atkeliaudavo iš Vakarų Europos ir Rusijos leidyklų. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, prasidėjo lietuviškų atvirukų leidybos bumas. Atvirukų leidyba Lietuvoje ypač išpopuliarėjo tarpukariu, nors dauguma jų – su užsienio leidėjų logotipais, arba visai be leidimo duomenų. Šventinius atvirukus, kaip ir šeimos dokumentus, fotografijas, žmonės kaupė, saugojo, brangino kaip šeimos puoselėtų draugystės ir giminystės ryšių istorinę atmintį. Atvirukų albumus turėjo beveik kiekviena prieškario šeima Lietuvoje. Deja, karas, emigracija, tremtis, vienkiemių naikinimas, kolektyvizacija daugelį šeimų išblaškė. Per šiuos sukrėtimus retas kuris išsaugojo savo šeimos relikvijas, laiškus, albumus. Sovietmečiu visos religinės šventės oficialiai buvo uždraustos, todėl kalėdiniai ir velykiniai atvirukai nebuvo leidžiami, bet egzistavo nelegali atvirukų gamyba, kurią puoselėjo fotografai. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvą vėl suaktyvėjo atvirukų leidyba, prasiplėtė jų asortimentas. Tačiau daugelį popierinių atvirukų nurungė paprastesni ir nemokami elektroniniai atvirukai, bet ar jie perteikia tą patį emocinį užtaisą sunku pasakyti. O gal tradicinius atvirukus ateityje matysime tik asmeninėse, ar bibliotekų ir muziejų saugyklose. Konstantinavos bibliotekos skaitytoja Zita Maldūnienė turi surinkusi kelias dešimtis senųjų Velykinių atvirukų.
Pasigrožėkime jais!