Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė

Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė

  2020-07-31

Velykos – pavasario šventė! Su  parskridusio paukščio giesme į pavasarėjančius namus ateina šv. Velykos. Tegu jos bus kaip močiutės kaime – paprastos, jaukios, nuoširdžios.
Didžioji pavasario šventė – Velykos – simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Anksčiau Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės kilusi kiaušinių marginimo tradicija, tačiau daugelis kitų Velykų papročių atsirado krikščionybės laikais.
Kartu su pavasario šventėmis atgimsta gamta, ir mes tarsi prabundame iš ilgo miego, trokštame nusimesti žiemos naštą, pajuntame naują jėgų antplūdį. Tvarkome namus, kepame Velykų pyragus ir, aišku, dažome kiaušinius. Juk svarbiausias Velykų simbolis – margutis.
O mes – tikintys ir netikintys – Velykų dienomis tiesiog ilsimės, šildomės iš kažkur atsiradusioje saulutėje,  ridename kiaušinius  ir bandome, kuris iš jų stipresnis. Mes jaučiame, kad kažkas mumyse keičiasi- ir tas kažkas kelia ir džiaugsmą, ir viltį, ir nerimą, ir palengvėjimą.
Įdomūs ir įvairūs senieji lietuvių velykiniai papročiai. Daugelį jų iki šiol išlaikė seni žmonės, dar daugiau prisimena juos pakalbinus, o pakalbinus reikia užrašyti, kad visi žinotų. Bet pirmiausia saugokime tai, kas dar gyva.