Paroda „Velykų papočiai ir tradicijos“

Paroda „Velykų papočiai ir tradicijos“

  2020-07-29

Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių - šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, pražydusių medžių šakelių. Ši šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir nebeprisimena.
Velykos buvo ir tebėra siejamos su gamtos atgimimu, atsibudimu po ilgos ir sunkios žiemos, krikščionybei atėjus šią šventę imta sieti dar ir su Kristaus prisikėlimu. Senovėje buvo tikėta, kad atėjus pavasariui nubunda ne tik gamta, bet ir anapusinis pasaulis, prisikelia vėlės (iš čia ir kilęs šventės pavadinimas), jos klajoja iki pirmojo perkūno, kuris tarsi priverčia jas grįžti atgal ir vėl pasinerti į ramybę. Senoliai, bijodami vėlių ir norėdami joms įtikti, per Velykas lankydavo mirusiųjų kapus, ant jų padėdavo margintų kiaušinių.
Pagonybėje kiaušinis turi ypatingą, sakralinę reikšmę - tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami, siekiant sustiprinti jų magiškas galias. Ant kiaušinių lukštų buvo išskutami ar vašku išpiešiami simboliniai raštai - saulutės turėjo užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai, žvaigždės - šiltas ir šviesias naktis, žalčiukai padėjo gyvybei greičiau pabusti ir paspartino pavasario atėjimą, kiaušiniai buvo marginami įvairiais augalų, gėlių motyvais.
Kiaušinių žaidimai mūsų protėviams buvo ne tik linksma pramoga, bet ir dar vienas magiškas ritualas. Senovėje buvo tikima, kad kiaušinyje slypi gemalu pasivertusios gyvatės, o kiaušinį žaidimo metu pramušus jos išlįsdavo ir šliauždamos pažeme budino augaliukus, tarsi kvietė juos greičiau dygti ir žaliuoti. Kiaušinių ridenimo žaidimai taip pat buvo skirti prikelti ir sukviesti gyvates.
Pagonys tikėjo, kad kiaušiniai turi magiškų galių - kiaušinių duodavo valgyti sergantiems, ką tik pagimdžiusioms moterims buvo kepami purūs, saldūs, plakti kiaušiniai, kiaušinius glausdavo prie skaudamų vietų, sunkiai gyjančių žaizdų, žalius kiaušinius gerdavo pastoti norinčios moterys. Buvo manoma, kad margintų Velykų kiaušinių stebuklingos savybės dar didesnės. Velykoms pasibaigus vyrai keletą margučių užkasdavo laukuose, manydami, kad tai padidins derlių, o moterys porą dažytų kiaušinių pasidėdavo namuose, šitaip trobą apsaugodamos nuo dievo Perkūno rūstybės.
Ruošiantis Velykoms visa šeima susitvarkydavo namus, priruošdavo maisto. Pirmoji Velykų diena buvo kiek ramesnė - šeima susėsdavo prie stalo, ragaudavo pašventintą Velykų bobą, įvairius kepinius, mėsos patiekalus, turtingesnieji ant stalo dėdavo avienos, o vėlesniais laikais veršienos kumpį, pyragaičių su meduje išmirkytais džiovintais vaisiais, uogomis, vaikams buvo patiekiama saldžios obuolienės balintos grietinėle. Stalą puošė iš sviesto sulipdytas avinėlis ir, žinoma, margučiai.
Antroji Velykų diena buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Buvo einama į svečius, žaidžiami įvairiausi Velykiniai žaidimai, šeimos linksminosi ir dainavo. Šiomis dainomis buvo laiminami laukai, galvijai.