Paroda „Velykos- gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė“

Paroda „Velykos- gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė“

  2020-07-30

Kas nelaukia pavasario? Stebime brinkstančius medžių pumpurus, prisiskiname karklų „kačiukų“, randame pirmas mėlynakes žibuokles. Mūsų protėviai, nutirpus sniegui, išdygus pirmiems žolės daigeliams, šventė pavasario atėjimo šventę. Kartu ši šventė yra siejama su krikščioniškomis Velykomis – Kristaus prisikėlimo diena.
Velykos –gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama – švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Susilieja pagoniškas džiaugsmas dėl ateinančio pavasario ir krikščioniškas džiaugsmas dėl atgimstančio Kristaus.
Bene populiariausias iš tų laikų likęs paprotys, be kurio neįsivaizduojame Velykų šventimo – margučiai.
Kiaušinis simbolizuoja naują gyvybę, vaisingumą. Jų marginimas atspindi margintojo lūkesčius, o skirtingos spalvos reiškia įvairius dalykus: raudona – gyvybę; žalia – augmeniją; geltona – javus; juoda – žemę; mėlyna – dangų. Populiariausi ornamentai yra saulutės, žalčiai (gyvybės ir vaisingumo simboliai), žvaigždės.