Paroda „Pasaulis pilnas džiugių paslapčių”, skirta garsaus danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno 215- osioms g. m.

Paroda „Pasaulis pilnas džiugių paslapčių”, skirta garsaus danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno 215- osioms g. m.

  2020-07-31

Laki vaizduotė, tėvo meilė ir motinos pasitikėjimas paskatino jauną daną Hansą Kristianą Anderseną rinktis rašytojo kelią.
Jo tėvas, neturtingas, igotas batsiuvys, mire anksti, motina, likusi be jokio pragyvenimo šaltinio,dirbo skalbėja, todėl labai sunkiai vertėsi. Nuo 1816 m. berniukas liovėsi lankyti mokyklą, buvo priverstas dirbti. Vaikystėje labai pamėgo teatrą, net buvo pasidaręs nedidelį lėlių teatrėlį. Skaitė visas knygas, kurios tik pakliūdavo į rankas. To meto skurdas, o ypač motinos pasakojimai apie varganą vaikystę atsispindi jo pasakoje „Mergaitė su degtukais“.
Sulaukęs 14 metų išvyko į Kopenhagą, nusprendęs tapti operos dainininku. Deja, praradęs balsa jis nebegalėjo dainuoti, tad pradėjo mokytis baleto Rūmų teatro šokių mokyklje, bet šios profesijos perspektyvos jo nelabai domino. Paskui jo mokslu susdomėjo karalius Frederikas VI. Iš tiesų karalius ėmėsi jį globoti ir išsiuntė mokytis į tuomet garsią Slėjelsės klasikinę gimnaziją. Tačiau pačiam Andersenui tie mokslo metai buvo patys niūriausi gyvenime.
Pirmoji literatūrinė sėkmė Andersną aplankė 1830 m., kai jis išleido fantastišką romaną  „Kelionė pėsčiomis nuo Holmeno kanalo iki Amagerio rytinio kyšulio“. 1832-1842 m. leido pirmuosius trumpų fantastinių pasakojimų sąsiuvinius, pavadindamas juos „Pasakos, pasektos vaikams“, bet iš tikrųjų juos skyrė ne tik vaikams. Sėkmė suteikė drąsos, skatino tęsti darbą ir kas metai leisti vis naujas pasakas. Iš viso parašė daugiau nei šimtą penkiasdešimt romantiškų pasakų, kuriose stebuklai subtiliai siejami su ironija. Reikia pažymėti, kad, nors ir būdamas labai jautrus, Andersenas niekada nesiekė rašti tik vaikams. Tik vėliau buvo pripažinta, kad jo pasakos vis dėlto skirtos vaikų auditorijai.
Garsiausios jo pasakos – „Bjaurusis ančiukas“, „Sniego karalenė“, „Undinėlė“ – žinomos visame pasaulyje. Jos išverstos į daugiau nei aštuoniasdešimt kalbų, jų sėkmė niekada neblėsta, iš jų įkvėpimo semiasi rašytojai, režisieriai, skulptoriai, dailininkai.
1873 m. pavasarį Andersenas iškrito iš lovos ir sunkiai susižeidė. Po šio įvykio jis taip ir neatsigavo ir 1875 m. rugpjūčio 4 d. mirė savo namuose Rolighedėje, prie Kopenhagos.
Šiandien, keliaudami po Daniją, galime įsitikinti, kad galiausiai gimtoji šalis tinkamai įvertino savo garsųjį rašytoją ir įamžino jo atminimą. Lankomas namas, kuriame jis augo. Kopenhagoje gausu atmintinų vietų, paminklų, skirtų rašytojui ir jo kūrybai. Na, o įkurtame „Pasakų miške“ – atrakcionų parke galima išvysti atgyjančius visus Hanso Kristiano Anderseno kūrinius.