Poezijos popietė, skirta Elenai Mezginaitei atminti

Atgal

Poezijos popietė, skirta Elenai Mezginaitei atminti

Laibgalių kaimo biblioteka


Kas iš tiesų buvo Elena?
Vasario 8 dieną šalia Laibgalių bibliotekos būriavosi poezijos mylėtojai. Čia vyko poezijos popietė, skirta kraštietei Elenai Mezginaitei atminti. Vasario 9 dieną sukako 15 metų kaip mirė Aukštaitijos žvaigžde vadinta Elena Mezginaitė.
Renginys prasidėjo šalia Laibgalių bibliotekos, kur įrengtas tautodailininko Vidmanto Zakarkos koplytstulpis, skirtas Elenai. Išklausius įžanginius žodžius ir poetės eilėraštį „Malda“, buvo pamerktos gėlės ir uždegta atminimo žvakutė, o poetė pagerbta tylos minute.
Toliau popietė vyko Laibgalių bibliotekos patalpose, kur jaukiai susėdę ratu svečiai prie kavos ir arbatos puodelio klausėsi Elenos Mezginaitės eilių, kurias skaitė skaitovės Lina, Loreta, Vismantė ir Jurgita. Laibgalių bibliotekininkė Asta skaitė Elenos Mezginaitės dienoraščių ištraukas ir Eleną artimai pažinojusių žmonių atsiminimus.
Taip su kiekvienu eilėraščiu ir prisiminimu buvo galimybė iš naujo atrasti, suprasti ir pajusti, kas iš tiesų buvo Elena. Ne veltui sakoma, kad eilės yra žmogaus dienoraštis... Ji buvo mylinti gimtinę, žmogų, teatrą ir poeziją – originali poetė, stipri asmenybė, ištikima sau, nesikeitusi literatūriniuose vėjuose, neieškojusi garbės ir naudos – bet daugelio mylima ir sava.
Nuoširdžiai dėkoju visiems popietėje dalyvavusiems poezijos mylėtojams. Jūs nuostabūs klausytojai. Eleną su meile ir šiluma mena tie, prie kurių Ji prisilietė, o išdainuotame Jos žodyje „amžinai, amžinai mėlynuoja linai...“
Vyresn. bibliotekininkė Asta Mustafinienė