Adventinė šeimų popietė

Atgal

Adventinė šeimų popietė

  2019-12-16

Gruodžio 14 d. į biblioteką vėl užsuko Pasakų nykštukai, nekantraujantys greičiau sulaukti šv. Kalėdų. Kad laukimas neprailgtų, ir į širdis greičiau pasibelstų šventinė nuotaika, gražus būrys bibliotekos lankytojų - vaikučių su tėveliais rinkosi į adventinę popietę šeimoms „Pasakų nykštukai keliauja nakčia“ kartu pabūti, pabendrauti, pažaisti adventinius žaidimus, savo rankomis pasigaminti kalėdinį žaisliuką eglutei papuošti.
Adventas – susikaupimo, laukimo, ramybės laikotarpis. Šiuolaikinis adventas kur kas triukšmingesnis, negu būdavo seniau. Vaikams buvo įdomu išgirsti, kad per adventą žmonės nepramogaudavo, negrodavo, nešokdavo, nekeldavo krikštynų nei vestuvių. Net ir garsiai nekalbėdavo. Vaikams neleisdavo išdykauti ir pyktis tarpusavyje, sakydavo, jei per adventą išbūsi nesipykęs, taip ir bus visus metus. Per adventą būdavo pasninkaujama – nevalgoma mėsos ir pieno. Ir eglutę iš miško parnešdavo tik Kūčių dieną, o puošdavo obuoliais, naminiais sausainiais, popierinėmis snaigėmis.
Prieš šventes ant daugelio stalų sužimba laukimą įprasminantis  advento vainikas su 4 žvakėmis: Pranašystės, Betliejaus, Piemenėlių, Angelų. Susibūrimo pradžioje buvo uždegta jau antroji advento žvakė. Keturi sekmadieniai – keturios žvakės. Pirmąjį advento sekmadienį uždegama viena žvakė, po savaitės ant stalo turėtų degti jau dvi, dar po kitos – trys žvakės. Suplevens keturios liepsnelės – tuoj ir šv. Kalėdos!
Šventinę nuotaiką popietėje kūrė Juozo Tūbelio progimnazijos mokytoja Nijolė Jurevičiūtė ir mokinės kanklininkės Elžbieta (4b kl.), Ela, Rugilė ir Ugnė (2b kl.). Skambėjo kanklėmis atliekami kūrinėliai „Mažas Jėzus“, „Šiaudiniai batai“, „Jurgeli meistreli“, „Į mišką ėjau“, advento daina – ratelis „Graži mūsų šeimynėlė“. Šiuo žaidimu norėjome paprašyti, kad mūsų šeimos būtų darnios, kad namie nestigtų jaukumo, šilumos, kad vaikams jose augti būtų gera. Dainuodami ėjo ratelį, ir maži, ir dideli. Buvo žaidžiamas žaidimas „Tupi tupi kelmas vidury ratelio“. Su kučiūkais žaidėme spėjimą „Porinis neporinis“: reikėjo atspėti, porinis ar neporinis kučiūkų skaičius saujoje sugriebtas.
Adventas, Kūčių vakaras ir Kalėdos – tinkamas metas pažvelgti į dangų ir orą. Pagal tai, koks jis, senoliai spėdavo kitus metus. Kai Kūčių vakaras giedras, ryškiai šviečia žvaigždės, o ežero ledas savaime traška – lauk šaltos žiemos. Jei per Kalėdas stipriai pasnigę, per Velykas žolė bus sužaliavusi, o jei Kalėdos juodos, tai Velykos bus baltos. Jei per Kalėdas miške medžiai apšarmoję, bet lauke nelabai šalta, vasara bus lietinga, galima tikėtis stiprių perkūnijų. Jei medžiai pliki, vasara bus šilta ir sausa. Jei Kūčių naktį dangus žvaigždėtas, Joninės bus gražios. Senovėje orams spėti per Kūčias buvo naudojami svogūnai. Ant lentynos surikiuodavo 12 svogūnų skiltelių ir vakare į kiekvieną iš jų įpildavo vandens. Kurioje skiltelėje Kalėdų rytą dar yra vandens, tas mėnuo bus drėgnas.
Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų laukimas neįsivaizduojamas be šventinės eglutės papuošimo. Kalėdų eglutės – visuomet žalia Kalėdų eglutė yra, turbūt, labiausiai paplitęs Kalėdų simbolis. Ji –ryškus kontrastas apmirusiems, rudiems, belapiams medžiams žiemą. Eglutė visuomet žalia ir visuomet gyva. Medžio viršūnėje dažnai pamatysime angelą ar žvaigždę.
Edukacinės valandėlės metu paprastų priemonių pagalba kūrėme mažus, į delną telpančius Kalėdų papuošimus – angelus iš popieriaus, tokius, kokius darydavo senovėje papuošti eglutei. Mažasis angeliukas iškeliavo į kiekvienos šeimos namus.
Adventinei popietei besibaigiant visi pasižiūrėjo kalėdinį animacinį filmuką, spaudinių parodą „Kalėdinė pasaka tau“.
Popietei pasibaigus neskubėjome išsiskirstyti – pasidalinome įspūdžiais, džiaugsmu, linkėjimais ir sveikinimais artėjančios gražiausios metų šventės proga.
Vyresn. bibliotekininkė Sigita Tvirkutienė