„Čiobrelių kiemas kvepiantis žolynais“ Panemunyje

Atgal

„Čiobrelių kiemas kvepiantis žolynais“ Panemunyje

Panemunėlio miestelio biblioteka


Kuomet visoje Lietuvoje buvo švenčiama gilios prasmės ir iš gilios senovės atėjusi šventė Žolinė, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena, Panemunyje šurmuliavo poezijos šventė „Čiobrelių kiemas kvepiantis žolynais“.
Kai praėjusiais metais gimė mintis paminėti mūsų kraštiečio poeto, eilėraščio „Čiobrelių kiemas“ autoriaus, Vytauto Šavelio 90 metų sukaktį, jau tuomet virpėjo mintis, kad poezijos šventė Panemunyje gali tapti tradicinė. Rodos svajonė pildosi, jau antrus metus susirinkome pasiklausyti žodžių skambėjimo, gitaros akordų, gamtos apsuptyje, Panemunio piliakalnio papėdėje, kur visai čia pat čiurlena Nemunėlio upė, trykšta stebuklingas, legendom apipintas šaltinėlis, nuo seno vadinamas versmele.  Šiais metais Čiobrelių kieme skambėję posmai buvo skirti didžiausiam žmonijos turtui – gamtai... Savo eiles klausytojams dovanojo Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus nariai, tai Jolanta Augulienė, Gražina Pitrėnienė, Vida Papaurelienė, Danutė Mažeikienė, Dainora Mineikienė. Rašytojos Pranciškos Reginos Liubertaitės posmus skaitė Pandėlio bendruomenės tarybos narė, mokytoja Renata Kiburienė. Iš sostinės atvyko projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ ambasadorius, poetas Rimgaudas Valentinas Graibus, dalyvavo kraštietis poetas, vertėjas Arvydas Genys, romantiškoji dainuojamosios poezijos atlikėja Domilė Kirstukaitė, kuri ne tik skaitė ir dainavo kūrinius,  buvo galima pamatyti jaunosios kūrėjos tapybos darbų parodą. Šalia Čiobrelių kiemo šurmuliavo Panemunio miestelio šeimininkių kiemelis, kuriame gardžiai kvepėjo gardūs patiekalai ir naminis obuolių pyragas, pagardintas obuoliais iš V. Šavelio gimtojo sodo. Ant laužo garavo didžiulis puodas karštos ir šviežios čiobrelių arbatos, kuris greitai ištuštėjo net karštą vasaros dieną... Tai tradiciniais tampantys simboliniai šio renginio akcentai. Žmonės nesiskirstė, ilgai šnekučiavosi ir leido gražų vasaros vakarą...  Juk su poetinio žodžio skambėjimu atradome kitokių gyvenimo spalvų, praskaidrinome kasdienybės erdvę, pripildėme širdis gėrio ir džiaugsmo ir pajutome, kad gražus tas gyvenimas!
Vyresn. bibliotekininkė Elena Baronienė