Rytmetis „Kaip atsirado raštas?“

Atgal

Rytmetis „Kaip atsirado raštas?“

Pandėlio miesto biblioteka


Vasario 1 dieną Pandėlio miesto bibliotekoje vyko rytmetis „Kaip atsirado raštas?“.Susitikime dalyvavo Pandėlio gimnazijos 3 klasės mokiniai ir jų mokytoja Irena Veikšrienė. Tad pirmiausia,  Pandėlio gimnazijos trečiokai ir susipažino su rašto atsiradimo istorija. O ta istorija yra be galo įdomi.
Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Ji atsirado kartu su žmogumi. Buvo laikai, kai žmonės dar nemokėjo rašyti. Kaip jie išmoko rašto? Vaikams buvo įdomu sužinoti, kad  dabartinis kalbos mokslas raštą apibūdina taip: raštas - tai tam tikra braižomųjų ženklų sistema, leidžianti perteikti mintis ir jausmus, o tokios sistemos atsiradimas buvo labai reikšmingas įvykis žmonijos istorijoje.
Mokiniai sužinojo, kad yra žinomi trys pagrindiniai rašto tipai, istoriškai keitę vienas kitą – piktografija, ideografija ir fonografija. Seniausias iš jų – piktografija, na o šis raštas nefiksuoja nei žodžių, nei kalbos garsų, o grafiškai perteikia konkretų daiktą arba reiškinį. Supaprastinus piešinėlius iš piktografinio rašto išsirutuliojo ideografinis raštas. Šio rašto pavienis ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Ilgainiui ideogramomis imta žymėti ne tik pavienes sąvokas ir jas reiškiančius žodžius, bet ir žodžių dalis, skiemenis. Ėmė rastis naujo rašto tipo – fonografijos – elementų. Argi ne hieroglifai yra sutartiniai ženklai, kuriuos naudojame ir šiandien. Vaikai su dideliu susidomėjimu bandė iššifruoti mokytojos sugalvotus sakinius hieroglifų pagalba.
Mes esame lietuviai, tad kaip gi atsirado lietuviškoji abėcėlė? Lietuviai savo kalbai užrašyti vartojo lotynų abėcėlę. Pirmąją lietuvišką abėcėlę parengė Martynas Mažvydas 1547 metais. Joje buvo 23 gotiškojo raidyno raidės. Ten dar nebuvo mums įprastų č, š, ž, ą, ė, į, ų, ū. Kiekvienos šių raidžių istorija kitokia. Nosinės  atkeliavo iš lenkų, o raidelės č, š, ž „su paukščiukais“ iš čekų. Pati jauniausia abėcėlės raidė ū, buvo įdiegta kalbininko J. Jablonskio.
Vaikai atsakinėjo į viktorinos klausimus ir  džiaugėsi prizais. Susitikimo pabaigoje visi kartu pasigaminome iš popieriaus skirtukus. Taigi knyga yra geriausias mūsų draugas, o raidės yra tobuliausias būdas užrašyti žmogaus kalbos garsus ir iš jų sudarytus žodžius, kuriais visi mes mąstome.
Pandėlio m. vyresn. bibliotekininkė A. Kiaulėnienė